Vienas garsiausių XX amžiaus Britanijos mados verslininkų gimė Kurkliuose. Rimtai. Legendinio drabužių tinklo „Burton“ įkūrėjas Montague Maurice Burton, tikruoju vardu Moišė Dovydas Osinskis, kilęs iš Anykščių rajono. Tame pačiame miestelyje, kur Arnoldas Lukošius su Andriumi Mamontovu rengė pirmąsias savo diskotekas. O dabar Kurkliai švenčia 500 metų jubiliejų. Į šventę atvyksta scenos legenda Edmundas Kučinskas ir delegacija iš Japonijos.
Nuo Kurklių iki pasaulinės mados imperijos
XIX amžiaus pabaigoje Kurkliai buvo gyvas prekybos miestelis. Čia gyveno gausi žydų bendruomenė – su sinagoga, mokykla, biblioteka, banku. Penkiolikmetis Moišė Dovydas Osinskis 1900 metais išvyko į Britaniją. Beveik be pinigų. Nemokėdamas anglų kalbos.
Po kelerių metų atidarė pirmą parduotuvę. 1910-aisiais tapo Britanijos piliečiu ir pasivadino Montague Maurice Burton. Per kelis dešimtmečius jo verslas išaugo į vieną didžiausių vyriškų drabužių imperijų pasaulyje. Trečiajame XX amžiaus dešimtmetyje „Burton“ turėjo apie 400 parduotuvių ir gamyklų. Jo fabrikas Lidse buvo laikomas didžiausia drabužių gamykla pasaulyje.
Anykščių menų centro direktorius Tomas Tuskenis sako, kad ši istorija verta daug daugiau dėmesio.
„Daugelis net neįsivaizduoja, kad vienas garsiausių Britanijos mados verslo kūrėjų buvo kilęs iš Kurklių. Paroda pasakos ne tik apie Burtoną, bet ir apie litvakų bendruomenę, kūrusią šio miestelio gyvenimą“, – sako T. Tuskenis.
Liepos 30 dieną Kurklių sinagogoje atidaroma paroda apie Burtono gyvenimą. Bus galima pamatyti Lietuvos nacionalinio muziejaus saugomą „Burton“ švarką. Taip pat – istorines nuotraukas iš Leeds Industrial Museum, audinių pavyzdžius. Paroda veiks iki rugsėjo 13 dienos.
1931 metais Burtonui suteiktas riterio titulas. Per Antrąjį pasaulinį karą jo fabrikai siuvo uniformas britų kariuomenei. Bet svarbiausia jo idėja – kad geras kostiumas turi būti prieinamas visiems. Ne prabanga. Orumo simbolis.
Bendruomenė – didžiausias Kurklių turtas
Šiandien Kurkliuose – restauruota medinė sinagoga, Šv. Jurgio bažnyčia su unikalia varpine, 28 sakurų parkas, Virintos upė, danielių ūkis.
Vietiniai save vadina agurkų kraštu. Sako, kad agurkus čia pirmieji augino žydai. Vėliau tradiciją perėmė kiti gyventojai. Pokariu agurkai keliaudavo į turgus ir tapo vienu iš miestelio simbolių.
„Kurkliai nuo seno yra agurkų kraštas. Norime šią tradiciją išsaugoti, todėl agurkai atsiranda ir miestelio puošyboje, ir šventės programoje“, – pasakoja Elena Dedelienė.
Tradicija gyva ir dabar. Agurkai auginami šiaudų ritiniuose. Kuriamos šventinės dekoracijos. Jubiliejaus svečių lauks degustacijos.
„Maži miesteliai išlieka tol, kol juose yra žmonių, kuriems rūpi. Kurkliuose turime stiprią bendruomenę. Ji saugo istoriją ir nebijo kurti naujų“, – sako Kurklių seniūnas Algimantas Jurkus.
Pirmosios Mamontovo ir Lukošiaus diskotekos – Kurkliuose
Muzikantas, žurnalistas Arnoldas Lukošius su Kurkliais ryšio neprarado. Šeima iš miestelio išsikėlė dar jo vaikystėje. Bet būtent čia susiformavo pirmieji prisiminimai apie muziką ir bendruomenę.
Lukošiaus atmintyje Kurkliai – kultūros namai, žiemos pramogos, pirmieji bandymai organizuoti renginius.
Vienas ryškiausių prisiminimų – kultūros namai, kuriuose paauglystėje kartu su Andriumi Mamontovu jis surengė vieną pirmųjų diskotekų. Tada dar niekas nežinojo, kad abu taps žinomais Lietuvos muzikos žmonėmis.
„Vaikystės vietos žmoguje lieka visam gyvenimui. Pamenu kultūros namus, agurkų laukus, pirmąsias diskotekas su Andriumi Mamontovu. Norėčiau, kad Kurkliai išliktų gyvi ir turėtų priežastį sugrįžti čia gimusiems žmonėms“, – sako A. Lukošius.
Kviečia į 500 metų šventę
Liepos 19 dieną Kurkliai švenčia 500 metų jubiliejų. Lauks šventinės Mišios, naujos skulptūros atidengimas, koncertai, parodos, agurkų degustacijos. Atvyksta delegacija iš Japonijos. Scenoje pasirodys Edmundas Kučinskas, „Patruliai“, „Tautinis brandas“.
Pats Kučinskas kviečia atsivežti gerą nuotaiką.
„Norėčiau palinkėti žmonėms mažiau pasiduoti negatyvumui ir dažniau į gyvenimą žvelgti optimistiškai. Tokios šventės suteikia progą susitikti ir prisiminti, kad džiaugsmą galime rasti net mažiausiuose Lietuvos miesteliuose“, – sako atlikėjas.
Renginiai tuo nesibaigia. Liepos 23 dieną teatro „Toli“ vienkiemyje – naktinio spektaklio „Pačios“ premjera. Sukurta pagal tikras Anykščių krašto moterų istorijas. Žiūrovų lauks ne tik spektaklis, bet ir vakaras prie laužo su nakvyne gamtoje.
O liepos 25–27 dienomis Anykščiai kviečia į miesto šventę „Po šituo stogu“ – vieną didžiausių vasaros renginių Aukštaitijoje.
Daugiau informacijos: www.infoanyksciai.lt.