2021–ųjų kino renginių ciklą pradėsiantis Vilniaus tarptautinis trumpųjų filmų festivalis atskleidė, kokie lietuvių ir užsienio kūrėjų darbai varžysis festivalio konkursinėse programose. Sausio 14–19 d. vyksiantis vienas pirmųjų metų kultūros renginių į kino sales dar nesugrįš – trumpųjų filmų gerbėjai festivalio programas saugiai žiūrės namų kino platformose.
„Kultūra artimiausius mėnesius iš virtualybės, panašu, neišsikels, tad ir trumpieji filmai persikels į namų ekranus, o mus labai džiugina galimybė pirmą kartą festivalio programą parodyti visai Lietuvai. Ramiausią ir tyliausią metų mėnesį lietuviams kokybiško turinio tikrai nepritrūks – 14–ajame festivalyje pristatysime aštuonias nacionalines ir tarptautines konkursines programas, o jose varžysis daugiau nei 40 filmų. Žiūrovų laukia ir daugiau siurprizų – itin intriguojančios papildomos specialiosios programos įvairiems skoniams, apie kurias papasakosime artėjant festivaliui“, – intriguoja Vilniaus tarptautinio trumpųjų filmų festivalio vadovė Rimantė Daugėlaitė–Cegelskienė.
Kitų metų pradžioje dėl geriausio lietuviško trumpametražio filmo titulo varžysis 11 lietuvių kūrėjų darbų. „Kasmet turime vis daugiau malonių iššūkių atrenkant keliolika lietuviškų filmų, nes jų sukuriama vis daugiau ir vis geresnių. Lietuvių kūrėjų istorijos – jautrios, originalios, linksmos ir drastiškos, o temų spektras labai kontrastingas – psichikos ligos, tėvų ir vaikų santykiai, vienatvė, šiuolaikinės technologijos, moters padėtis mūsų visuomenėje. Pažinimo troškimas ir nesibaigiantis ieškojimas užkoduotas šiemetiniuose filmuose ir nors jų personažai galiausiai nebūtinai ras tai, ko tikėjosi, festivalio žiūrovų neabejotinai laukia atradimo džiaugsmas“, – pasakoja Vilniaus trumpųjų filmų festivalio vadovė.
Pirmojoje nacionalinėje konkursinėje programoje apie įstrigusias svajones gyventi su mylimuoju Ispanijoje pasakos Elenos Rožukaitės filmas „Senis“, tikrąsias virtualaus pokalbio tarp vyro ir moters priežastis atskleis Ado Burkštaičio filmas „Konsultacija“, o mamos ir suaugusių dukterų tarpusavio ryšius nuoširdžiai ištirs Kamilės Milašiūtės filmas „Laukais“. Elvina Nevardauskaitė ir David Heinemann dokumentiniame filme „Atskirti balsai“ pakvies susipažinti su gyvenimu girdint balsus. Tikro ir netikro pasaulių santykius palies ir Antano Skučo ir Juliaus Zubavičiaus filmas „Skaitmeninis Voodoo“. Šią nacionalinę programą vainikuos Berlyno kino festivalyje pirmą kartą pristatytas Lauryno Bareišos trumpametražis kūrinys „Atkūrimas“, parodantis, kad tas pats įvykis gali turėti ne vieną versiją.
Antrąją lietuviškų trumpųjų filmų programą atidarys Karolinos Nadzeikaitės kūrinys „Ammu“ apie mokymąsi gyventi vienatvėje. Jono Juškaičio animacinis filmas „Šaknys“ atskleis nepriklausomoje Lietuvoje gimusių paauglių išgyvenimus, o Petro Kuneikos trumpametražis „Sutrikimas“ pasakos apie XXI amžiaus jauną vyrą, mėginantį suvokti savo paskirtį santykiuose ir visuomenėje. Roberto Neveckos filmas „Sniego pastogė“ žiūrovą nukels į atšiaurią žiemą karo suniokotame mieste. Europos kino akademijos apdovanojimui nominuotas Vytauto Katkaus filmas „Kolektyviniai sodai“, kurio pasaulinė premjera įvyko Kanų kino festivalyje, programą užbaigs istorija apie atšalusius tėvo ir sūnaus santykius, pražūstančius abejingumo sūkuryje.
Tarptautinėms konkursinėms programoms festivalis šiemet sulaukė daugiau nei 1500 filmų paraiškų iš viso pasaulio, tad žiūrovams atrinktų geriausių 33 filmų geografija – ypatingai plati, nuo Čilės iki Filipinų, o filmai suskirstyti pagal juos vienijančias temas. Programos „Padažnėjęs pulsas“ kūriniai žiūrovą daugiau nei valandą išlaiko nuolatinėje įtampoje, „Artumo beieškant“ filmai pasakoja apie artimo santykio paieškas individualistų pasaulyje, „Aš ir kitas aš“ herojai klausinėja „kas aš esu?“, programos „Mano puikioji egzistencija“ veikėjai ieško gyvenimo prasmės praeityje ar net kosmose, o „Galva į sieną“ filmai atspindi žmonių pastangas išlaikyti savo tapatybę. Konkursiniai festivalio filmai neišvengiamai paliečia ir baugias pasaulio aktualijas – programa „Ne fake news“ sutalpins ir gyvenimą pandemijos sąlygomis, ir Vladimiro Putino kadetų mokyklos kasdienybę, ir plastiku springstantį jūrų pasaulį.
Filmus festivalio tarptautinei programai atrinko režisierius ir scenaristas Andrius Blaževičius, kino kritikė bei žurnalistė Monika Gimbutaitė ir kino prodiuserė Klementina Remeikaitė. Visų konkursinių programų filmus stebės ir vertins tarptautinė žiuri: Glazgo trumpametražių filmų festivalio vadovė Sanne Jehoul, animacijos prodiuserė iš Lenkijos Zofia Jaroszuk ir Europos kino akademijos apdovanojimui nominuotas lietuvių kino režisierius ir scenaristas Jurgis Matulevičius.
Visus 14–ojo Vilniaus tarptautinio trumpųjų filmų festivalio filmus žiūrovai sausio 14–19 dienomis galės išvysti „ŽMONĖS Cinema“ ir „Telia“ namų kino platformose. Informaciją apie visas programas ir filmus galima rasti adresu www.filmshorts.lt.
Apie Vilniaus tarptautinį trumpųjų filmų festivalį
Vilniaus tarptautinis trumpųjų filmų festivalis yra vienas didžiausių išskirtinai tik trumpametražius filmus rodančių festivalių Baltijos šalyse. 2006 metais įkurtas festivalis tapo vienu iš nedaugelio kino renginių Lietuvoje, kuriame galima pamatyti tokią plačią naujausių trumpametražių filmų programą iš viso pasaulio. Festivalis kasmet žiūrovams pristato keliolika programų, kuriose rodoma beveik pusšimtis stipriausių pastaraisiais metais sukurtų darbų. Jį organizuoja lietuviškų trumpametražių filmų agentūra „Lithuanian Shorts“.
