Prisijunk

#kūryba

Nepamirškite į šventinių pirkinių sąrašą įtraukti kultūros

Epidemiologinė situacija Lietuvoje, žymių menininkų mirtys sukrėtė visą šalį ir kultūrinę bendruomenę. Kol apie kultūrinius renginius galime tik pasvajoti, būtina prisiminti, kad pirkiniais kultūros alkio nenumalšinsime ir ieškoti naujų šio labai svarbaus poreikio tenkinimo būdų.

Dainininkas, kompozitorius, projektų vadovas, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro direktorius Jonas Sakalauskas bei Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytojas, kompozitorius, garso menininkas, Muzikos inovacijų studijų centro vedėjas Mantautas Krukauskas tikina, kad ir esant šiandienos aplinkybėms būtina rasti naujus būdus leisti žmonėms mėgautis kultūra, o menininkams pristatyti savo kuriamą meną neprarandant gyvo ryšio.

Kultūrai būtinas gyvas ryšys

Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro direktorius Jonas Sakalauskas neabejoja, kad vienas iš svarbių kultūros aspektų bendravimas. „Suspendavus bendravimą, sąstingis ištinka ir kultūrą. Jei knygas ar kiną galime pažinti ir nuotoliniu būdu, bet tai kas vyksta operos ir baleto teatro salėje yra momento menas. Jį galima nufilmuoti ir demonstruoti filmuotą medžiagą, bet gyvo ryšio tai negali atstoti. Įrašai gali tik padėti išlaikyti ryšį, susidomėjimą, veikti kaip edukacinė medžiaga, ypač jaunimui. Muzikos, gerų plokštelių, koncertų klausymas, operų žiūrėjimas, knygos, straipsniai apie meną leidžia plėsti savo akiratį. Bet visa tai neleidžia patirti socialinio aspekto, kai menas komunikuoja, apjungia, skatina bendrauti bei suteikia kryptį, nuotaiką mūsų mąstymui, visuomenei padeda rasti bendrystę, suprasti vieni kitus, formuoti bendrą estetiką. Noriu, kad išliktume gyvam ryšyje su kultūra. Pergyvenu dėl netekčių meno pasaulyje ir suprantu pastarosios savaitės sugriežtinimus. Uždarius ir muziejus, būtina rasti priemones, kurios leistų, kad ir per nuotolį, bet gyvai susitikti su kultūra. Mes kiaurą dieną tikriname naujienas mobiliame telefone, tarp jų matome ir kultūrinių, bet gyvo susitikimo tai negali atstoti. Tačiau esu įsitikinęs, kad rasime priemonių, kurios bent iš dalies leis neatitolti nuo meno …“,-tikina J.Sakalauskas.

Tyla užvaldė ne tik Lietuvą

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytojas Mantautas Krukauskas sako, kad simboliška, jog prieš pat paskelbiant karantiną Vokietijoje, Berlyno Filharmonijos orkestro paskutiniame koncerte vykusiame spalio 31 dieną skambėjo Johno Cage’o kūrinys 4’33”, kurio metu keturias minutes ir trisdešimt tris sekundes tvyrojo tyla. Vėliau tyla užvaldė ne tik Vokietijos, bet ir Lietuvos koncertines, teatro, kino sales, galerijas bei kitas kultūrines erdves. „Stengdamiesi išlikti optimistais, galime pasidžiaugti nebent tuo, jog nematome geometrinės progresijos koronaviruso atvejų augimo statistikoje, tik aritmetinę. Nepaisant to, situacija yra netoli kritinės, artimoje laiko perspektyvoje greito rizikos sumažėjimo nesimato. Tęsiant karantiną, svarbu nepamiršti ir kitos augančios rizikos – tai bendros visuomenės savijautos socialinėje izoliacijoje rizikos. Pandemijos ir galimai griežtėsiančio karantino metu iškyla psichinės sveikatos problemos: stresas dėl nežinomybės, baimė dėl sveikatos, nerimas dėl darbo, ateities, rizikos dėl verslo ir veiklos likimo bei kitos. Apie tai byloja daug studijų psichologijos ir psichiatrijos srityje“,- sako M.Krukauskas.

Kultūra suteikia suteikia laimės

Anot M.Krukausko, nemažai šiais metais publikuotų mokslo straipsnių pabrėžia ryšius tarp COVID-19 ir psichiatrinių susirgimų. „Panašu, kad pats virusas turi tiesioginės neigiamos įtakos psichinei sveikatai, o dar kovo mėnesį pasirodę Pasaulio sveikatos organizacijos surinkti duomenys rodo, kad psichinės sveikatos rizikos pandemijos metu auga. Nors ne dažnai apie tai susimąstome, bet kultūrinė veikla yra natūralus ir kone svarbiausias gerą visuomenės savijautą užtikrinantis faktorius. Ne tik dėl to, jog lankantis kultūriniuose renginiuose vyksta socializacija – pati kultūrinė veikla, dalyvavimas joje bent jau žiūrovo, lankytojo vaidmenyje yra būtinas penas žmogaus smegenims. Kaip medicina užtikrina kūno funkcionavimą, taip kultūra užtikrina žmogaus geros savijautos funkcionavimą, asmenybės balansą, socializaciją. Nors kultūros ir meno žmonės tai laiko aksioma, pastaruoju metu buvo atlikta nemažai studijų, kurios tai patvirtina moksliniais tyrimais. Tai pagrindžia tyrinėjimai neuro mokslo srityje apie kultūros ir meno veiklos teigiamą poveikį žmogaus smegenims bei jų vystymuisi. Tai pagrindžia ir Norvegijoje dar 2011 bei 2015 m. atliktos studijos, kurios teigia, kad dalyvavimas kultūrinėje veikloje leidžia žmonėms laikyti save sveikesniais, sumažinti depresiją, nerimą, padidinti pasitenkinimą gyvenimu“,- sako M.Krukauskas.

Sprendimas: privatūs nuotoliniai koncertai

Anot J.Sakalausko, susidariusios situacijos sprendimu galėtų tapti pavyzdžiui dviejų muzikantų gyvi kameriniai muzikos koncertai interneto erdvėse. Svarbu, kad programa būtų neilga, o muzikinius numerius keistų paaiškinimai ir diskusija, kuri leistų tiek žiūrovui, tiek atlikėjui pajusti abipusį ryšį. Būtent abipusės energijos, įvairaus pobūdžio informacijos ir bendrų išgyvenimų atsiradimas yra ypatingai svarbi meno dalis. “Koncertų žiūrovai taip pat galėtų prisidėti prie jų finansiškai, t.y. pagal išgales remti muzikus. Tebūnie pradžioje tai bus simbolinės sumos, bet tai bus pradžia ieškant formų, kurios galėtų bent dalinai padėti menininkams, kurių dalis šiuo metu susiduria su esminiais išlikimo klausimais, nes prarado visas galimas pajamas”, teigia Jonas Sakalauskas.

Ateityje, kai situacija aprims, ir bus galimi nedideli susitikimai, galėtų atgimti namų muzikavimo tradicija, kai koncerto klauso vienos šeimos nariai. M.Krukauskas yra įsitikinęs, jog netgi klausydami muzikos mes dalyvaujame jos kūrimo procese, kuris vyksta mūsų sąmonėje, veikia pasąmonę. Dalyvavimo aspektas tampa efektyvesniu patiems praktikuojant muzikavimą. Profesionalūs muzikai galėtų tokiais namų koncertais dalintis socialiniuose tinkluose. Anot Jono Sakalausko, „tai padėtų užpildyti susidariusią tuštumą tiek kūrėjams, kurie šiuo metu negali išlaikyti meninės formos, savęs realizuoti, tiek klausytojams, kurie, deja, ne visi finansiškai sau galėtų leisti pasiklausyti atlikėjo savo namuose. Bet, manau, atsirastų žmonių, kurie pasikeitus karantino situacijai tuo susidomėtų. LNOBT negalėtų pristatyti savo programų, nes čia įsijungia pernelyg daug žmonių ir tampa rizikinga. Bet žmonės galėtų kviesti pavienius instrumentalistus, solistus. Manau, kad muzikavimas, šokis, dainavimas – tikrai nekeltų didelių rizikų, o duotų labai daug: leistų kultūrai būti gyvybingai, reikalingai, žmonėms padėtų neatprasti nuo kultūros, išlaikyti ryšį. Ypatingai didelė problema, kad nesant galimybės lankytis teatruose, koncertų salėse, ryšį su menais praranda vaikai, paaugliai, jaunimas. Jie ypatingai greit pamiršta šį laisvalaikio praleidimo būdą, o tai ką tėvai skiepijo keletą metų, sėkmingai ir greitai pakeičia kompiuteriniai žaidimai. Labai noriu skatinti ir atrasti naujas gyvo muzikavimo, dainavimo, šokio formas. LNOBT dar prieš krizę pradėjo rengti projektą, kurio metu specialiai nufilmuoti vaikų spektakliai ir darželinukai neišeidami iš savo ugdymo įstaigos, užsidėję 3D akinius galės virtualiai pabūti teatre.“

Šventiniame skubėjime nepamirškite kultūros

Stebint pastarųjų dienų statistiką Lietuvoje matome, jog kultūrinės veiklos ribojimai nepadarė lemiamos įtakos situacijos sprendimui. Visuomenės socializacijos ir kultūriniai poreikiai krypsta į vartojimą, t.y., lankymąsi prekybos centruose, kur nėra įmanoma užtikrinti tokio saugumo, koks buvo kultūrinėse veiklose (bilietai, registracija, srautų ir atstumų ribojimas). „Vertinant ekonominį poveikį, reikėtų pastebėti, jog prekyba gali būti sėkmingai skaitmenizuojama. Kultūrinės veiklos kontekste tai padaryti kur kas sudėtingiau. Taipogi, lankant prekybos centrus žmogaus socialinės ir kultūrinės veiklos poreikiai yra tenkinami minimaliai, jaučiamas “alkis” nėra numalšinamas, vartojimas šiuo atveju veikia kaip “greitas maistas”, neužtikrinantis geros visuomenės savijautos ir nejučia skatinantis lankytis prekybos vietose dar intensyviau“,- akcentuoja M.Krukauskas.

J.Sakalauskas ir M.Krukauskas tikina, kad saugiai įgyvendinama kultūrinė veikla, plėtojama internetu ar namų muzikavimo sąlygomis, turėtų neabejotinai teigiamą poveikį visuomenės psichinei sveikatai karantino metu bei nori atkreipti dėmesį į tokios galimybės išnaudojimą: „Laikantis griežtų apsaugos priemonių reikia užtikrinti ir visuomenės socializacijos, kultūrinės veiklos bei geros savijautos poreikius. Ypač dabar suprantame, jog kultūrinė veikla iš tikrųjų yra prabanga, turinti neįkainojamą vertę, ypač ilgalaikio karantino perspektyvoje. Kviečiame visus profesionalius menininkus saugoti save ir kitus, tuo pačiu būti drąsiems, pasitelkus vaizduotę išbandyti visas technologijų ir namų muzikavimo teikiamas galimybes, o klausytojus – pasinaudoti proga ir nepamiršti ne tik įsigyti Kalėdų dovanas internetinėse parduotuvėse, bet ir pasirūpinti savo būsena, klausyti muzikos įrašų, neapleisti gyvų koncertų transliacijų per įvairius medijos kanalus ir nepamiršti jų vertės“.

 Autorius: Artūras Klimas

Naujienlaiškis

Prisijunk
Naujienlaiškis