Jau žinai, kur eisi šį rudenį vakarais? Spektakliai Vilniuje šįkart tikrai geri – yra ir opera pirmam kartui, ir spektaklis, kuriame publika pati įtraukiama į veiksmą. Surinkome,, kuriuos verta pasižymėti.
„Aida”
Verdi „Aida” – opera, į kurią verta eiti vien dėl masto: orkestro, choro, solistų ir sceninio vaizdo derinys sukuria tokį įspūdį, kokio mažai kur pamatysi. Istorija apie meilę, pareigą, karą ir likimą tinka ypatingai progai – tokiam vakarui, po kurio dar ilgai norisi apie jį kalbėti. Vyksta LNOBT
„Things I Didn’t Dare to Say, and It’s Too Late Now”
Šis pavadinimas jau savaime pasako, apie ką bus kalbama – apie tai, ko nepasakėme laiku, neišdrįsome pripažinti arba supratome per vėlai. Įtrauktas į „Operomanijos” kalendorių, spektaklis Lietuvos nacionaliniame dramos teatre. Tai šiuolaikinės dramaturgijos formatas tiems, kas ieško ne vien klasikos, o aktualios, asmeniškos temos, kuri lieka su tavimi ir po to, kai užsidega salės šviesos.
„Nuostabūs dalykai”
Kirilo Glušajevo režisuotas spektaklis pagal Duncano Macmillano pjesę, adaptuotą Lietuvos kontekstui, seka jauno vyro istoriją – kaip jis, patyręs didelių išbandymų gyvenime, susikuria savo būdą nepalūžti: sąrašą nuostabių dalykų, dėl kurių verta gyventi. Nieko didingo ar sunkiai pasiekiamo – tik ledai ant pagaliuko, senų knygų kvapas ar dviračio nusileidimas nuo kalno.
Scenoje vienas aktorius – improvizacijos meistras ir „Auksinio scenos kryžiaus” laureatas Martynas Nedzinskas, kuriam gyvai akompanuoja džiazo muzikantas Giedrius Nakas. Tai nėra įprastas monospektaklis – publikos nariai patys kviečiami į sceną suvaidinti epizodus, tad kiekvienas rodymas skiriasi nuo ankstesnio.
„Svetimas”
Alberto Camus „Svetimas” – vienas svarbiausių XX amžiaus literatūros kūrinių, o LNDT spektaklis parodo, kodėl šis tekstas per dešimtmečius nepraradusi aktualumo. Klasikinis siužetas su šiandien vis dar aktualiais klausimais tinka tiems, kas mėgsta psichologinį, filosofinį teatrą – ir turbūt norės po spektaklio dar valandą su kuo nors tai aptarti prie kavos puodelio ar taurės vyno. Tai geras variantas ir tiems, kas knygą skaitė mokykloje ir seniai norėjo prie jos grįžti jau kitokiu žvilgsniu.
„Boksas”
Lietuvos nacionalinio dramos teatro Naujojoje salėje rodomas „Boksas” – sportinė-mistinė kelionių drama apie du skirtingų kartų boksininkus. Saúlas (Laurynas Jurgelis) – talentingas kovotojas, kurio potencialą įžvelgia treneris (Marius Repšys) ir bet kokia kaina nori padaryti jį pasaulio čempionu. Tsiganas (Gediminas Rimeika) – į antrą planą nustumtas boksininkas, nesutinkantis su outsaiderio pozicija, kurio ambicijas pajautęs verslininkas (Giedrius Savickas) ima jį globoti, tuo pačiu bandydamas nugalėti savo paties senas traumas.
Spektaklį pastatė Antanas Obcarskas – režisierius, kuris, dar nebaigęs studijų, jau spėjo pastatyti penkis spektaklius nacionaliniuose Lietuvos teatruose ir sulaukti kelių „Auksinio scenos kryžiaus” nominacijų. Bokso niekas scenoje „nežaidžia” – aktoriai lankė tikras treniruotes, o kai kurie net vyko į Meksiką ruoštis vaidmenims, tad fizinis pasirengimas čia toks pat rimtas, kaip ir patys sportininkai, prižiūrintys repeticijas. Rezultatas – vizualiai stiprus, šiuolaikiškos estetikos spektaklis, kuriame scena su ringu ir ekrane rodoma filmuota medžiaga pinasi taip, kad žiūrovo dėmesys nuolat keliauja tarp dviejų realybių.
„Akvariumas”
Teatro „Atviras ratas” spektaklis „Akvariumas” suveda keturis nepažįstamus žmones, kuriuos atsitiktinės aplinkybės ir asmeniniai pasirinkimai nuveda į gyvenimiškai atpažįstamą, bet kartu sapnišką meilės, geismo ir vienatvės akistatą – tokią, kuri virsta tikru košmaru. Teatro, kino ir muzikos derinys spektaklyje kviečia žiūrovą atpažinti save scenoje, nesvarbu, ar jautiesi empatiškas, ciniškas, ar tiesiog nusivylęs.
Vaidmenis kuria jau gerai pažįstami „Atviro rato” aktoriai Giedrius Kiela ir Judita Urnikytė, jaunosios kartos aktorius Matas Pranskevičius bei debiutuojanti Karolina Kildaitė. Režisierė Ieva Stundžytė čia tęsia temą, kuri ryški ir ankstesniuose jos darbuose – nepatogų, kartais nemalonų žmonių tarpusavio santykių tyrinėjimą. Spektaklis trunka apie dvi valandas su pertrauka, skirtas suaugusiems (N-17)..
Jei norisi kažko dar netradiciškesnio
Jei norisi daugiau šiuolaikinio ir nepriklausomo teatro – tarptautinis teatro festivalis „Sirenos” Vilniuje vyks iki spalio vidurio. Spektakliai bus rodomi skirtingose miesto erdvėse, tad festivalis leidžia pamatyti ne vien repertuarinį teatrą, o ir tarptautines, eksperimentines scenos meno formas.
Verta žinoti ir apie „Opera Upside Down” – naujojo LNOBT sezono atidarymo projektą, kuriuo teatras kviečia publiką į neįprastesnį, atviresnį operos patyrimą. Jei klasikinė opera tau atrodo per formali, būtent šis projektas gali parodyti, kad ji tokia būti neprivalo.
O jei po viso šito norėsis ir kitokių idėjų mieste, pasidomėk, ką dar veikti Vilniuje.