Už nugaros likus vasarai ir daugelio ilgai lauktoms atostogoms, rudenį ryškėja nauja tendencija – menostogos, kai darbas derinamas su meninėmis veiklomis. Toks įprastos darbinės rutinos paįvairinimas leidžia sulėtinti tempą ir atrasti laiko sau. Menostogų sostine jau ne vienerius metus tampa Anykščiai.
Idėja gimusi iš noro sujungti poilsį ir meną
Anykščių menų inkubatorius-menų studijos vadovė Daiva Perevičienė pasakoja, kad menostogos– tai tarsi atostogos arba laisvalaikis po darbo dienos su menu: „Jos kviečia sustoti, pabūti su savimi, pabendrauti su menininkais ir kartu patirti kūrybą. Mes nesiekiame tik parodyti meno – norime, kad žmonės jį išgyventų, paliestų, patirtų, pasidžiaugtų procesu.“ Meno nauda emocinei gerovei ir smegenų veiklai įrodyta įvairiais tyrimais. Net ir tie, kurie save laiko nemeniškais, raginami į kasdienybę įtraukti kūrybines veiklas – vieni atranda tapymą ar piešimą, kiti mieliau lipdo ar drožinėja.
Būtent tai ir paskatino idėją susieti poilsį ir meną, kviečiant menostogoms. Juk jei gali būti darbostogos, kodėl negali būti menostogų? „Norėjome pakviesti žmones derinti poilsį ir darbą su meno, kūrybos patirtimis. Pastebėjome, kad žmonėms reikia ne tik renginių ar pramogų, bet ir erdvės, kurioje galima įkvėpti, pabūti su kūryba ir atrasti kažką naujo“, – pastebi D. Perevičienė.
Anykščiai tam pasirodė ideali vieta. Miestas nuo seno garsėja kaip menininkų traukos centras, o Menų inkubatoriuje kuria įvairių sričių kūrėjai – keramikai, dizaineriai, fotografai, šiuolaikinio meno atstovai. Pasak jos, kūrybiška aplinka traukia įmones, komandas ir pavienius darbuotojus, norinčius ištrūkti iš rutinos. „Kai esi šioje aplinkoje, kūryba tiesiog gimsta natūraliai. Menų inkubatoriuje reziduojantys kūrėjai mielai dalijasi savo žiniomis bei atradimais su atvykstančiais“, – tikina D. Perevičienė.
Atviri keliai link meno
Menostogų metu išskiria požiūris į kūrybą – čia nereikia būti menininku, kad pasijustum kūrėju. Atvykstantys gali išbandyti įvairias meno sritis, o kartais ir atrasti, kaip menas gali papildyti įprastas darbines ar kasdienes veiklas. Menų inkubatoriaus vadovė sako, kad menostogautojus visada skatina patiems dalyvauti, bandyti, o ne tik stebėti, nors atvykstantys kartais baiminasi, jog yra nemeniški ar neturi įgūdžių, pasak jos, kurti pavyksta visiems.
Didžiausio susidomėjimo, anot D. Perevičienės, sulaukia keramikos užsiėmimai: „,Molis turi ypatingą galią atpalaiduoti, suteikti galimybę pabūti čia ir dabar, o kartu susikurti savo rankų darbo prisiminimą.“ Be to, keramikos užsiėmimai moko kantrybės, problemų sprendimo ar paprastai tariant, leidžia „įsižeminti“.
Ji priduria, kad be keramikos lankytojai atranda ir meno terapijos sesijas, padedančias atsiverti, atrasti vidinę ramybę. Taip pat mėgstami susitikimai su menininkais, nes tai – galimybė pabendrauti be tarpininkų, pajusti gyvą ryšį.
Įvairi auditorija – įvairios patirtys
Menostogos pritraukia labai įvairią auditoriją. Tarp atvykstančių – šeimos, ieškančios turiningo laiko kartu, menininkai, norintys pasisemti įkvėpimo, įmonių komandos, siekiančios sustiprinti tarpusavio ryšius. Lankosi ir jaunimas, ir vyresni kultūros mėgėjai.
Anot menų inkubatoriaus vadovės, vieniems menostogos tampa įkvėpimu, naujomis idėjomis, kiti – atranda kūrybiškumo gyslelę, pajunta lengvumo, ramybės būseną. „Labai dažnai girdime, kad keramikos ar meno terapijos užsiėmimai padeda paleisti įtampą, susitelkti į save ir pasisemti vidinės energijos. O bendravimas su menininkais palieka bendrystės jausmą – žmonės sako, kad išvyksta tarsi šiek tiek pasikeitę, labiau pripildyti kūrybos ir šilumos“, – apibendrina D. Perevičienė.