Z karta girdi daug etikečių. Tingi. Išlepusi. Nenori dirbti. Bet ar tai tiesa? Psichoterapeutas Dainius Jakučionis sako, kad viskas kur kas sudėtingiau.
Šita karta drąsiau kalba apie psichikos sveikatą ir ribas. Tuo pačiu jos kasdienybė – tikras chaosas. Info srautas nesustoja. Reikia visada būti pasiekiamam. Ir dar tas nerimas dėl ateities.
Šiandien apie sveikatą kalbama daugiau nei bet kada. Bet tai nereiškia, kad žmonės jaučiasi geriau. „Eurovaistinės“ tyrimas rodo – Lietuvos savijautos indeksas tik 64,1 balo iš 100. Žmonės sako, kad labiausiai savijautą veikia miego kokybė ir nuovargis (34 proc.). Toliau – fizinė sveikata, psichologinė būsena ir nesaugumas dėl pasaulio įvykių (po 29 proc.).
„Geresnei savijautai neužtenka sveiko kūno ar artimųjų. Reikia sąmoningo dėmesio emocinei gerovei. Tai galioja visiems – ar tau dvidešimt, ar šešiasdešimt“, – sako Eglė Laskauskaitė, farmacijos ekspertė iš „Eurovaistinės“.
Ar Z karta tikrai kitokia?
Jakučionis sako – nereikėtų per daug apibendrinti. Apie jauniausius darbuotojus kalbama daug, bet moksliškai patvirtintų faktų nedaug.
„Patogu sakyti, kad Z karta kitokia. Bet dažnai tai tiesiog amžius ir gyvenimo etapas. Jauni žmonės visada ateina į darbą su mažiau patirties. Jie dar tik kuria savo profesinį identitetą. Tai nėra vienos kartos bruožas“, – sako jis.
Jaunimas dabar kalba apie balansą daugiau. Bet ne todėl, kad anksčiau jo nereikėjo. Tiesiog požiūris visuomenėje pasikeitė. Atsirado erdvės kalbėti garsiai.
„Kai supranti, kiek psichikos sveikatai svarbus poilsis, apie balansą pradedi galvoti pats. Skirtumas tas, kad anksčiau žmonės tiesiog neturėjo teisės apie tai kalbėti. Nors norėjo“, – priduria Jakučionis.
„Tinginių karta“? Kodėl ši etiketė pavojinga
Dažnai girdime – jauni darbuotojai mažiau atsparūs, per daug skundžiasi, tingi. Jakučionis sako – tai ne naujiena. Tai klasikinis kartų konfliktas.
„Vyresni visada sako, kad jaunesni ardo taisykles. Kad per mažai stengiasi arba per daug nori. Tokių skundų buvo visais laikais. Kartos keičiasi, o skeptiškumas jaunimui – ne“, – aiškina jis.
Bet yra ir tikras pavojus. Jei vadovas iš anksto galvoja, kad jaunas darbuotojas tingus, jis mažiau į jį investuoja. Skiria mažiau dėmesio. Darbuotojas pasijaučia nereikalingas. Nustoja stengtis. Arba tiesiog išeina.
„Taip pasielgtų bet kas. Todėl remtis pavieniais atvejais ir daryti išvadas – neteisinga. Dauguma žmonių nori dirbti prasmingą darbą. Jaunoji karta tiesiog nebijo apie tai garsiai pasakyti“, – sako psichoterapeutas.
Karta, kuri niekada nebuvo atsijungusi
Vienu dalyku Z karta tikrai skiriasi. Ji pirmoji užaugo su internetu. Su nuolatiniu pasiekiamumu. Darbo žinutės po darbo. Socialinių tinklų tempas. Spaudimas visada atsakyti.
„Info perteklius veikia visus. Tik vyresni kolegos jau turi susikūrę ribas. Jaunas žmogus, atėjęs į naują darbą, tų ribų dar neturi. Jas reikia kurti pačiam. Ir tam reikia valios“, – sako Jakučionis.
Atsakomybė – ne tik jauno žmogaus reikalas. „Jei vadovas rašo žinutes po 22 val., jokios įmonės taisyklės nepadės. Padėti gali tik kultūros pokytis“, – priduria jis.
Balansas nėra vienos kartos privilegija. Ne charakterio bruožas. Todėl gal verta mažiau ginčytis, kuri karta tingesnė. Ir daugiau kalbėtis, kaip sukurti aplinką, kur darbo ir poilsio balansas – ne lozungas, o realybė.