Kas bendro tarp dešimtmečio patirties užsienyje, drąsos grįžti į Lietuvą per pandemiją ir šaltibarščių skonio ledų? Atsakymas slypi Kauno senamiestyje įsikūrusioje ledainėje „Gelato Archie“. Jos įkūrėjai, Artūras Naidzinavičius ir Kristina Karnilaitė įrodė, kad net ir remontų užverstose gatvėse galima sukurti tradiciją, kuriai nereikia reklamos – užtenka atviros virtuvės, kokybiškų ingredientų ir begalinio nuoširdumo. Šiame interviu Artūras ir Kristina atvirai pasakoja apie verslo pradžios iššūkius, drąsius skonių eksperimentus ir tai, kodėl jų virtuvėje niekada nebūna paslapčių.
Kaip galėtumėte save pristatyti tiems, kurie jūsų dar nepažįsta?
Esame Artūras ir Kristina – pora iš Kaišiadorių krašto, prieš beveik ketverius metus įkūrę jaukią bei naujas tradicijas kuriančią ledainę, įsikūrusią Kauno širdyje – senamiestyje.
Kaip sugalvojote įkurti ledainę? Kodėl būtent „Archie“?
Artūras beveik dešimtmetį savo gyvenimo užsienyje praleido dirbdamas su maistu – nuo wrapsų ir crêpe blynelių iki spurgų bei ledų. Covid-19 metu mums užgimė noras grįžti į gimtąją Lietuvą, tačiau be plano grįžti nesinorėjo. Kai toks didelis žinių ir motyvacijos bagažas, neliko nieko kito, tik pradėti ruoštis įgyvendinti savo svajonę. O pavadinimas labai paprastas ir aiškus: gelato – ledai, Archie – Artūras, kuris ir yra pagrindinis stebukladarys virtuvėje.
Kokia buvo pati pirmoji „Gelato Archie“ darbo diena Kaune? Ar buvo baimės, kad žmonės nesupras jūsų idėjos?
Pirmoji darbo diena buvo gana kurioziška – atidarymo pradžioje senamiestis vis dar buvo nusėtas tvoromis, vis dar vyko grindinio renovacija, tad priėjimas prie ledainės nebuvo rožėmis klotas. Po truputį, nedrąsiai sulaukėme ir pirmųjų klientų. Tiesa, dalis jų užsuko apsižiūrėti ir smalsumui patenkinti, o su kitais palaikomas glaudus ryšys iki šios dienos, tad tai mums yra didžiausias įvertinimas.
Kokią klaidą versle padarėte pačioje pradžioje, iš kurios pasimokėte labiausiai?
Geras klausimas. Turbūt – nelaukti idealaus momento norint įgyvendinti savo svajones, nes tokio gali niekada ir nesulaukti. Jeigu užgimė idėja, kuria tikrai tiki – nelauk ir griebkis jos įgyvendinimo jau dabar. 😊
Kaip pavyksta išlaikyti balansą tarp darbo ir asmeninio gyvenimo?
Skambės keistai, tačiau kuo mažiau laisvo laiko turi, tuo daugiau gali nuveikti. Kadangi vasaros sezono metu dirbame kiekvieną dieną, stengiamės išnaudoti savaitgalių rytus, kuomet žvejyba ar pasivažinėjimas dviračiu bent keletą valandų yra viskas, ko reikia pailsinti galvai. Taip pat nesunkiai susideriname susitikimus su šeima ar draugais po darbo laiko, o daug kas mus aplanko net ir atvykę į pačią ledainę – nušauname du zuikius vienu metu. Kai tik įsivažiuojame į tokį ritmą, nuskriaustais tikrai nesijaučiame.
Ką jums reiškia „sėkmė“? Ar tai pinigai, ar žmonių eilė prie durų?
Sėkmę mes matome labiau per žmogiškąją prizmę, kuomet nei pinigai, nei eilė prie durų jos negali nupasakoti. Turbūt dėl tos priežasties mes patys ir dirbame, nes atiduodame 110 proc. savęs.
Kaip paprastam pirkėjui atpažinti tikrai kokybiškus ledus?
Manome, jog vienas iš kokybiškus produktus gaminančių prekyviečių skiriamųjų bruožų – atvira virtuvė. Mūsų ledainė ne išimtis – galima matyti visą rankų darbo gamybos procesą: nuo pasterizacijos paruošimo iki ledų išsukimo specialiais aparatais. Be kita ko, matyti ir kokius produktus naudojame – jokių paslapčių čia nėra. Dar vienas kokybę nusakantis požymis – ne per daug riebūs ar per stipriai užšaldyti ledai, nebandant tuo paslėpti gaminio trūkumų. Mūsų kelias veda ne kiekybės, o kokybės kryptimi, dėl ko dauguma klientų ir sugrįžta. 😊
Esate pagaminę net šaltibarščių skonio ledų. Kaip gimsta tokios, atrodytų, „pamišusios“ idėjos?
Kaip sakoma – kiekviename pokšte slypi dalis tiesos. Būtent taip, bepokštaudami su klientais, priimame tai kaip iššūkį sau ir pagaminame neįtikėčiausius skonius. Gelato gamyboje ribų turbūt nėra, tad visuomet esame atviri pasiūlymams!
Koks buvo pats keisčiausias skonis, kurį bandėte sukurti, bet jis nepavyko?
Pastarasis bandymas – levandų skonio gelato. Nors skonis gavosi neblogas (valgomas), tačiau į vitriną dedame tik tuos gelatus, kuriais esame šimtu procentų patenkinti patys. Tačiau nosies nenuleidžiame – kartais nesėkmes galima paversti laimėjimais, tereikia atrasti aukso viduriuką.
Ar lietuviai yra konservatyvūs valgant ledus, ar mėgsta eksperimentuoti?
Klientų būna labai įvairių, tuo labai didžiuojamės ir jaučiame palaikymą kurti naujienas. Jeigu nedrąsu rinktis aklai – visuomet leidžiame paragauti, kad susidarytumėte įspūdį bei susikurtumėte tikrai gardžią ledų porciją. Visgi klasikiniai skoniai iš mados niekada neišeis. Savo vitrinos neįsivaizduotume be braškių, mangų, šokolado, pistacijų ar „Kinder“ ledų. Šie yra favoritai. 😊
Kokius ledus patys renkatės, kai norite tiesiog pasimėgauti akimirka?
Tęsiant temą apie konservatyvumą – Artūras būtent toks. Jam skaniausia šokolado ir pistacijų kombinacija. Kristinos pasirinkimas – pagal nuotaiką ir sezoną: jau kuris laikas favoritų tope – stracciatella, o vasaros sezonu – rabarbarai su avietėmis.
Kaip atrodo jūsų darbo diena vasaros piko metu?
Virtuvėje vyksta daug gamybos, nemažai laiko užtrunka sezoninių uogų ir vaisių apdorojimas, tačiau rezultatas atperka visą vargelį. Salėje stengiamės per daug neįsisukti į šurmulį, kai jo daug – noriai skiriame laiko bent trumpam pakalbinti klientus. Vis dar džiaugiamės sulaukdami tiek naujų, tiek nuolatinių jų. Taip pat stengiamės palaikyti tvarką ir švarą, kad kiekvienas apsilankymas paliktų tik geras emocijas.
Koks kitas didelis žingsnis ar svajonė, kurios dar neįgyvendinote?
Apie svajones stengiamės kalbėti garsiai tik tuomet, kai jos jau yra paleistos į gyvenimą, tad kol kas jas dar brandiname savyje. Tiesa, pernai vasarą baigėme savo pastarąjį projektėlį – ledų karutį, kurį jau keletą kartų sėkmingai buvome „įdarbinę“. Tad vienas iš šių metų tikslų – leisti jam dar labiau pasireikšti.
Kas jums yra didžiausias įkvėpimo šaltinis už virtuvės ribų? (Muzika, kelionės, knygos?)
Manome, kad nėra vieno įkvėpimo šaltinio, kurį būtų galima įvardinti. Dažnai įkvėpimas aplanko būtent ten, kur mažiausiai to tikiesi. Svarbiausia – neįsisukti kasdienėje rutinoje, leisti sau džiaugtis mažais dalykais bei išlaikyti žmogišką ryšį, kurio šiais laikais ir taip stinga.
Nuotraukos iš asmeninio albumo.