Projektas „Vyno mergaitės“ gimė iš ilgametės draugystės ir tradicinių merginų vakarų. Pradėjusios nuo juoko apie tinklalaidę, keturios draugės (dabar likusios dvi lyderės) nusprendė, kad užtenka kalbėti – reikia imti ir padaryti savo atvirą tinklalaidę bei šokių vakarus. Būdamos visiškai atviros, jos dalinasi, kaip draugystė tapo sėkmės raktu, kaip jos išgyveno techninius nesklandumus (ir vos nesuskendo bare), ir kodėl jų auditorijai reikia to chaoso bei atvirumo. Jos nebijojo kalbėti apie asmeninį augimą ir didžiausią dovaną – saugią erdvę, kurią jos sukūrė savo bendruomenei. Skaitykite toliau ir sužinokite visą „Vyno mergaičių“ kelionę – nuo Eminemo prašymų iki svajonės atgaivinti tinklalaidę.
Kaip gimė „Vyno mergaičių“ idėja? Kas paskatino jus susiburti ir pradėti tinklalaidę bei renginius?
Vyno Mergaitės iš pradžių buvo bendro Messenger pokalbio pavadinimas, nes bent kartą per metus susirinkdavome su draugėmis būtent vyno vakarui. O tada, po daug metų draugystės, pajuokavome apie tinklalaidę – ir iš to juoko ėmėme ir padarėme.
Renginiai irgi natūraliai atsirado – Godai trūko popso ir šokių, kurie baigtųsi kiek anksčiau, tad pagalvojome, kad užtenka bambėti, reikia imti ir pačioms padaryti. Tinklalaidės turėjimas suteikė tokį saugumo jausmą, kad „va, jau turim brandą“, tai galime rašyti barams ir siūlyti savo idėją. Drąsiau daryti kaip Vyno Mergaitėms, negu tiesiog Justei, Godai, Miglei ar Austėjai. Pataikėme parašyti labai geram barui SIP – iškart sutarėme dėl kelių renginių į priekį, o sulaukus žmonių susidomėjimo norėjosi daryti dar ir dar. SIP’ui užsidarius ieškojome naujos vietos ir naujus jaukius namus radome Mulo Desnudo, kur iki dabar bent kartą per mėnesį pasirodome.
Papasakokit, kiek jūsų yra komandoje ir kaip pasidalinate darbus – kas labiau idėjų generatorė, kas organizatorė?
Pradėjome darbus keturios:
Austėja – labiausiai vedė į priekį mūsų tinklalaidę, ją sugalvojo, pasirūpino kamera, montuodavo visą pirmą sezoną ir domėjosi, ką ir kaip kelti į YouTube.
Miglė – rimčiausiai pasiruošdavo filmavimams ir pasidalindavo su auditorija rimtesniais faktais, o ne tik spontaniškomis mintimis.
Goda – pasirūpino erdve filmavimui ir mikrofonu (nors ir ne tokiems filmavimams skirtu, skolintu iš brolio – ačiū, Matai).
Justė – atnešdavo įdomiausių ir jautriausių temų aptarimams ir labai kurdavo ryšį su publika.
Austėjai išvažiavus pakeliauti po pasaulį, Miglei išsikrausčius į Ispaniją, Justė su Goda perėmė tinklalaidės veiklą, kvietėsi svečius pokalbiams, bet jautėme, kad trūko visų keturių sinergijos, tad po antrojo sezono tinklalaidės veikla kol kas pristabdyta. O šokių idėja buvo Godos – ji pasiūlė visoms merginoms, parašė barams, ir kartu su Juste abi mokosi groti, kad galėtų rengti vis geresnius renginius. Išmokome dirbti su Canva, bandom įvaldyti „TikTok’us“ ir „Reels’us“, bet supratome, kad nebūtinai pasiseka tie dalykai, į kuriuos įdedi daugiausia darbo. Darbų pasiskirstymas labai priklauso nuo gyvenimo etapų – stengiamės viena kitą palaikyti, dalintis darbais pagal užimtumą ir energiją.
Kodėl, jūsų manymu, klausytojams taip patinka jūsų pokalbiai? Kas suteikia tą jaukumo jausmą?
Didelės auditorijos nesuradome, bet manome, kad tiems, kuriems patinka, patinka būtent atvirumas, jausmas lyg su draugėmis šnekėtum, ir bendrų dalykų atradimas, net kai jie sunkūs. Sulaukėme žinučių, kad mūsų temos palietė ir padėjo jaučiant nerimą, išgyvenant skyrybas, pasimetus tarp gyvenimo pasirinkimų arba ieškant naujų veiklų ir idėjų. Keli klausytojai dėkojo, kad kalbame taip atvirai.
Jaukumas natūraliai ateina, nes esame draugės jau ilgą laiką – nesusibūrėme vien dėl tinklalaidės, o atvirkščiai, tinklalaidė gimė iš mūsų draugystės. Filmuodamos kartais pamirštame kamerą ir kalbamės taip pat, kaip susitikus per bendrus vyno vakarus. Auditorija tai jaučia – tiek iš natūralios pokalbio tėkmės, tiek iš chaoso.
Dirbant didesnėje grupėje neišvengiamai kyla įvairių nuomonių. Ar būna, kad nesutariat?
Būna. Bet stengiamės visada rasti kompromisą, kartais geriau aukojant turinį, bet ne save ar savo draugystę.
Kuo ypatingi jūsų šokių vakarai? Ar labiau dėl šokių, ar dėl to, kad merginos gali susipažinti ir pabendrauti?
Ypatingi susirenkančia publika. Atrodo, kad pritraukiame žmones, kurie susirenka tiesiog gerai praleisti laiką ir sukuria draugišką, saugią atmosferą. Nors kartais į barą užeina visokių tipų, Mulo Desnudo barmenės puikiai tvarkosi – jei kyla nemalonių situacijų, kaltininkus išprašo. Tad esame dėkingos ir už tai, kokie žmonės ateina, ir už tai, kad barui svarbiau saugumas ir jaukumas, o ne tik pajamos. Manome, kad pradžioje popsas ir Taylor Swift paminėjimas pritraukė didžiąją auditorijos dalį, bet dabar yra žmonių, kurie sugrįžta kas kartą, kurie susiranda draugų mūsų renginiuose.
Mums labai gera matyti pasikartojančius veidus, kurti naujas pažintis. Nors pagrindinė auditorija yra merginos, smagu matyti ir vyresnes moteris, ir merginų poras, ir vaikinus, kurie tiesiog mėgaujasi muzika. O geriausias komplimentas – kai žmonės jaučiasi saugiai ir gali pilnai atsipalaiduoti.
Kokie juokingi ar netikėti nutikimai jums įstrigo iš tinklalaidės įrašų ar renginių? Gal buvo momentų, kai viskas nuėjo ne pagal planą, bet tapo dar smagiau?
Per renginius jau žinome, kad visada bent vienas nesklandumas nutiks – ar nebeveikiantis USB, ar nepajungta aparatūra, ar pasikeitęs pultas. Labiausiai įsiminė vyrukas, kuris agresyviai kišo į veidą 20 eurų, kad paleistume Eminem (neturėjome, nepaleidome, pinigų nepaėmėme).
Arba kartas, kai Godai grojant Justė priėjo ir paklausė, ar neturime „Titaniko“ dainos, nes, pasirodo, baras buvo pradėjęs skęsti dėl nutrūkusio vamzdžio.
Su tinklalaide daugiausia problemų buvo su garsu – kartais dėl techninių žinių trūkumo, kartais dėl vėjo, bet mokėjome iš to pasijuokti. Būtų smagu būti tomis didelėmis tinklalaidėmis, kurios turi garsistus ir montuotojus, bet dabar gaunasi taip, kaip gaunasi.
Ką kiekviena iš jūsų išmokot ar atradot apie save per šį projektą?
Austėja: Išmokau, kad galima tiesiog sugalvoti ir daryti. Ir bedarant viskas pasidaro! Kad ir kokia crazy idėja bebūtų. Išmokau, kad moku montuoti. Ir kad kartu drąsiau.
Miglė: Pritariu Austei.
Justė: Išmokau būti matoma. Mažiau jaudinuosi dėl kitų nuomonės. Paaugo pasitikėjimas savimi, įpratau daugiau į save žiūrėti, klausyti savo balso. Supratau, kad viskas daug paprasčiau, nei galvojau. Žmonėms nereikia, kad darytume tobulai – kartais užtenka, kad tiesiog darome.
Goda: Išmokau, kad reikia atrasti savo auditoriją, kad ir kokia veikla užsiimtum. Kartais atrodo, kad esi vienas toks, bet pasaulis pilnas žmonių – reikia tik juos sutikti arba per soc. kanalus pasiekti savus. Sužinojau, kad reikia daryti iš džiaugsmo, o visa kita ateina su laiku. Ir kad visai smagu, kai kažkas atpažįsta.
Kaip įsivaizduojate „Vyno Mergaites“, kai projektas paaugs dar labiau? Kokios idėjos ar svajonės laukia?
Tikimės, kad auditorija toliau augs. Norėtųsi kada nors groti didesnėse erdvėse, bet būtų liūdna palikti Mulo. Norime įgyvendinti naujas bendradarbiavimo idėjas su mums patinkančiais žmonėmis ir organizacijomis. Norime atgaivinti tinklalaidę trečiam sezonui, kai jausime, kad tam yra erdvės (gal kas norit pabūti mūsų garsistais ir montuotojais? Kol kas galime mokėti sausainiais ir gerais vaibais).
Įsivaizduojame Vyno Mergaites kaip palaikančią bendruomenę moterims ir merginoms, kurioms trūksta moteriškos draugijos, kurios eina per sunkius gyvenimo etapus arba tiesiog nori paįvairinti kasdienybę ir smagiai praleisti laiką.