Vilniaus ruduo skamba ypatingai. 38-asis „Vilnius Jazz“ festivalis grįžta į sostinę su energija, kuri peržengia scenos ribas. Šiemet laukia ne tik koncertai – programa išsiplėtė į kiną, diskusijas ir fotografiją, paversdama sostinę tikra kūrybos laboratorija.
Šis festivalis – seniausias šiuolaikinio džiazo ir improvizacinės muzikos renginys Baltijos šalyse. Jis kasmet įrodo, kad Vilnius išlieka gyvu kūrybos centru, kuriame susitinka garsiausi pasaulio džiazo vardai ir drąsiausi eksperimentuotojai.
Kinas, atveriantis džiazo pasaulį
Spalio 13 d. „Vilnius Jazz“ startavo „Skalvijos“ kino centre, kur prasidėjo kino ciklas „Vilnius Jazz Screen Beats“. Tai dovana ne tik džiazo gerbėjams, bet ir visiems, kurie nori pažvelgti į muziką kitu kampu.
Programoje – legendinio JAV režisieriaus Roberto Mugge dokumentiniai filmai su Sonny Rollinsu, Sun Ra, Gilu Scottu Heronu ir kitais džiazo gigantais. Žiūrovai taip pat išvys britų režisieriaus Oliverio Murray darbą apie ikonišką Londono džiazo klubą Ronnie Scott’s.
Kino programos kuratorė Neringa Medutytė pabrėžia, kad Mugge’s filmai leidžia pažinti muzikantus ne tik kaip atlikėjus, bet ir kaip mąstytojus. Jie kviečia keliauti po Ameriką, kur džiazas virto gyvenimo filosofija. Anot jos, filmą apie Ronnie Scott’s klubą reikėjo atvežti būtinai – juk tai vieta, kurioje skamba pasaulinės legendos.
Džiazas, pokalbiai ir įkvėpimas MO muziejuje
Šių metų „Vilnius Jazz“ programa kviečia užsukti ir į MO muziejų. Spalio 15 ir 17 dienomis čia vyks trys renginiai, įtrauksiantys į gyvą džiazo bendruomenės pulsą.
Publika prisimins džiazo metraštininką Petrą Savickį – žmogų, kuris dešimtmečius fiksavo Lietuvos muzikos sceną. Taip pat pasirodys svečias iš Prancūzijos, Philippe’as Ochemas, Strasbūro festivalio Jazzdor direktorius. Jo paskaita atvers šiuolaikinio Prancūzijos džiazo pasaulį, glaudžiai susijusį su Vilnius Jazz estetika.
Tą pačią savaitę MO muziejuje vyks pokalbis apie legendinį klubą „Langas“, kuris 1990-aisiais tapo laisvės ir kūrybos simboliu. Čia gimė pirmieji gyvos muzikos vakarėliai Lietuvoje, traukę dailininkus, muzikantus ir bohemišką Vilniaus publiką.
„Tai buvo laisvės sala, jungusi menininkus, įkvėpusi tarpdisciplininei kūrybai. Savo dvasia ji man primena „Vilnius Jazz“, – sako festivalio prodiuseris Antanas Gustys.
Paroda „Džiazas iš pirmos eilės“
Kiekvienas džiazo akordas turi savo istoriją, o šiemet ją papasakos fotografai. Spalio 15–19 dienomis Vilniaus senojo teatro fojė bus pristatyta nauja fotoparoda „Džiazas iš pirmos eilės“.
Joje eksponuojamos nuotraukos perteiks ne tik garsus, bet ir emocijas – prakaitą, šypsenas, įtemptas improvizacijos akimirkas. Ekspozicijoje darbai fotografų Vytauto Suslavičiaus, Daivos Klovienės, Gretos ir Vyginto Skaraičių bei kitų, kurie kiekvienais metais stebi koncertus iš pačios pirmos parterio eilės.
Ši paroda primena, kad džiazas – ne tik garsas, bet ir vaizdas, kūno kalba, atmosfera. Tai menas, kurį reikia ne tik klausyti, bet ir pamatyti.
Vilnius Jazz 2025 – daugiau nei festivalis
„Vilnius Jazz“ visada buvo daugiau nei muzikos renginys. Tai erdvė susitikimams, dialogams ir atradimams. Šiemet festivalis vėl kviečia pažinti džiazą kaip gyvą, kvėpuojantį organizmą, jungiantį menininkus, žiūrovus ir miestą.
Koncertai vyks spalio 15–19 dienomis Vilniaus senajame teatre, o bilietus galima įsigyti portale Bilietai.lt. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė.
Daugiau informacijos – oficialioje svetainėje vilniusjazz.lt.
Šių metų „Vilnius Jazz“ programa dar kartą patvirtina, kad džiazas – tai ne tik muzika, bet ir požiūris į gyvenimą. Tai Vilniaus balsas, kuris jungia praeitį, dabartį ir ateitį viename įkvėptame improvizacijos takte.