Kartais gyvenimą pakeičia ne dideli sprendimai, o netyčinis posūkis ne į tą pusę. Evelina Machova juokiasi, kad į sidro pasaulį ją atvedė ispaniška dešra ir navigacijos klaida Prancūzijoje. Tačiau būtent ten ji pirmą kartą paragavo tikro, autentiško sidro, kuris pakeitė jos požiūrį į šį gėrimą. Šiandien ji – viena iš „Sidro istorijos“ baro, parduotuvės ir degustacijų erdvės įkūrėjų bei sidro kultūros ambasadorių Lietuvoje. Evelina dalijasi, kaip iš smalsumo gimęs atradimas virto gyvenimo aistra, festivaliu ir bendruomene, kuri vis sparčiau burbuliuoja šalies gėrimų kultūroje.
Kas paskatino pasukti į sidro kelią – kaip viskas prasidėjo?
Kad ir kaip keistai skambėtų, bet į sidro pasaulį atvedė ispaniška dešra ir mano nesugebėjimas atskirti kairės nuo dešinės. Prieš maždaug dešimtmetį viename Ispanijos miestelyje bare teko paragauti dieviško skonio Salchichón dešros. Žinoma, aš jos po to kelias rinkes nusipirkau, kad galėčiau parvežti namo. Ir po kelerių metų neturėjome atostogų plano, bet mano vyras labai mėgo išsaugoti patikusių dalykų etiketes. Ir vieną rytą besitvarkant jis atrado tos dešros etiketę ir pasiūlė tiesiog važiuoti į Ispaniją į fabriką ir prisipirkti jos kiek tik telpa į automobilį. Idėja puiki! Važiuojant į Ispanija tenka kirsti ir Prancūziją. Man vairuojant, vyras sako: suk į dešinę. Aš ir pasukau į savo dešinę (kuri iš tikro kairė). Atrodė kiek keista, kad į kažkokį žvirkelį reikia važiuoti, bet jei navigatorius sako, jis žino. Paaiškėjo, kad įsukom į vienpusį eismą, kur iš principo prasideda Normandijos sidro kelias. Taip važiuodami dešros atradom sidrą.
Ką jums reiškia sidras – kuo jis išsiskiria ir kodėl būtent jis tapo jūsų kasdienybės dalimi?
Iki pasukimo ne į tą „dešinę“ aš buvau labai skeptiška sidro atžvilgiu. Tai, ką buvo tekę ragauti iki tol, man atrodė kažkoks saldus nesusipratimas. Net pasukus ne į tą dešinę, pamačius ženklus apie sidro kelią, mano vyras sakė: „Sustojam paragauti.“ Mane net nupurtė nuo tos minties. Bet, kadangi buvo mano vairavimo diena, sakiau: „Galiu sustoti ir tu galėsi ragauti.“ Po kelių sustojimų ir jo aikčiojimo, koks skanus, neatlaikiau ir paragavau. Kaip šiandien prisimenu tą nušvitimą, kad tai tikrai skanus gėrimas ir neturintis nieko bendro su tuo, ką mes vadinome sidru. Taip užsikabinom ir net keliaudami į bet kurią šalį ieškodavome sidro. Man sidras buvo atradimas, tikiuosi, kad jis tapo atradimu ir daugeliui kitų žmonių. Mane labai žavi, ką kiekvienas obuolys išgyvena fermentacijos proceso metu ir kokias skonines bei aromatines natas atskleidžia.
Per penkerius metus „Sidro istorijose“ – kas labiausiai įsiminė?
Būtų labai sunku išskirti kažką vieną. Tačiau turbūt įsimintiniausia, kai žmonės ateina į degustaciją ir jų požiūris į sidrą kardinaliai pasikeičia. Praktiškai ištinka toks pat nušvitimas, kaip ir mane prieš daugelį metų. Labai įstringa, kad kartą užsukę į degustaciją, žmonės vėliau vis grįžta ir dalyvauja net po kelis kartus. Mes savo ruožtu nuolat keičiame meniu, kad degustuotojai galėtų patirti dar daugiau atradimų.
Kaip keitėsi jūsų požiūris į gėrimų kultūrą Lietuvoje? Sidro festivalis – drąsus žingsnis. Kas labiausiai nustebino jį organizuojant, o kas įkvėpė tęsti?
Kai tik pradėjome, buvo nemaža dalis žmonių, kurie sakė, kad sidras Lietuvoje neturi rinkos, nes jo niekas neskanauja. Man tai atrodė keista, nes mano socialiniame burbule sidras visada buvo paklausus gėrimas. Tačiau pasirinkimas buvo gana menkas. Sidro festivalio mintis užgimė dar prieš kelerius metus, tik vis buvo šiek tiek baisoka – juk net neįsivaizduoji, nuo ko pradėti organizuoti. Tačiau sidras suvedė mus su Vidmantu ir Raimonda, kurie taip pat turi barą ir organizuoja alaus festivalius. Jie pasisiūlė pagelbėti ir taip įvyko pirmasis sidro festivalis, ne tik Lietuvoje, bet ir visame Baltijos regione!
Baltijos šalių sidrai – kuo jie jus žavi? Kokius atradimus norėtumėte, kad patirtų ir jūsų lankytojai?
Stereotipiškai, kai kalba pasisuka apie sidrą, daugelis galvoja apie Angliją, Prancūziją ar Ispaniją – šalis, kuriose šio gėrimo gamybos tradicijos turi gilias šaknis. Tačiau juk obuoliai auga ne tik ten. Taip kilo mintis paieškoti Baltijos šalių sidro gamintojų. Ir atradome – net labai gardžių, panašių į tradicinius angliškus ar prancūziškus, bet turinčių kažko neįprasto. Kaip sako patys gamintojai, jų sidrai pasižymi šiaurietišku charakteriu. Smagiausia tai, kad Baltijos šalių sidro kūrėjai dar tik pradeda formuoti savo tradicijas – ir tai be galo įdomu. Pagalvojome, kad nesinori likti šios istorijos nuošalyje. Priešingai – norime prisidėti prie jos kūrimo, suteikdami galimybę visiems norintiems ne tik išgirsti sidrų ir jų gamintojų istorijas, bet ir paragauti šių gėrimų. Kas žino, gal po dar dvidešimties metų šalia prancūzų, anglų ir ispanų bus minimi ir Baltijos šalių sidrai su savo išskirtiniu šiaurietišku charakteriu? Juk obuolių čia tikrai netrūksta!
Ką žmonės atranda per jūsų degustacijas, kas jiems padeda pažvelgti į sidrą kitaip nei iki tol?
Degustacijų metu žmonės dažnai atranda, kas iš tiesų yra sidras. Vienas dažniausių stereotipų – kad tai labai saldus gėrimas, kupinas cukraus. Tačiau sidro pasaulis kur kas platesnis: jis gali atliepti visų skonius – tiek mėgstantiems saldžiau, tiek ir sausiau. Sidro istorijos gimė iš noro dalintis tuo, ką patys mylime. Baltijos regione sidro tradicijos dar tik formuojasi, ir tai nuostabus laikas, kai kiekvienas galime tapti jų dalimi. Atrenkame ir siūlome tik geriausius produktus bei jų istorijas. Pasakojame apie sidro ir vyno gamintojus, nes už kiekvieno gėrimo slypi kūrėjas. Dalijamės ir kelionių istorijomis – juk keliauti su tikslu pažinti žmones, kultūrą ir kūrybą visada įkvepia.
Kuriuos sidrus dažniausiai rekomenduojate – kas sulaukia daugiausiai „oho“ iš lankytojų?
Tai labiau priklauso nuo to, ko ieško žmonės – saldesnio ar sausesnio skonio. Tačiau dažniausiai daugiausia „oho“ sulaukia apyniuoti sidrai, nes jie pasižymi įvairiomis natomis – nuo gėlių iki citrusinių vaisių. Žmones dažnai nustebina ir žiemos metu patiekiamas karštas sidras. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad tai šiuolaikinis išradimas, tačiau iš tiesų tai gana senas gėrimas, Jungtinėje Karalystėje net turintis savo šventę.
Kokie jūsų artimiausi planai – ar jau burbuliuoja naujos idėjos, renginiai, gal net netikėti bendradarbiavimai?
Idėjų, kaip sakant, visada netrūksta. Viena svarbiausių – toliau plėtoti sidro kultūrą Lietuvoje. Juolab kad jau atsiranda puikaus lietuviško sidro, kuris po truputį skina prizines vietas ir tarptautiniuose konkursuose. Artimiausi planai – spalio 16 dieną surengti pirmą degustaciją su būtent tokiu lietuvišku sidru. O dėl netikėtų bendradarbiavimų – jų tikrai bus, tačiau kol kas dar kiek ankstoka apie juos kalbėti.