Smuikininkė Ieva Pranskutė yra viena ryškiausių jaunosios kartos lietuvių atlikėjų, kurios kelias prasidėjo dar vaikystėje Vilniuje. Šiandien ji groja prestižinėse pasaulio salėse, bendradarbiauja su garsiais muzikais ir pristato Lietuvos kultūrą tarptautinei publikai. Neseniai Kroatijoje, minint M. K. Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines, ji pasirodė koncerte kartu su kroatų violončelininku Mislavu Brajkovičiumi. Abu menininkai taip pat žinomi kaip duetas „Xylos Duo“. Savo pasakojimuose Ieva atskleidžia, ką reiškia gyventi tarp kelių kultūrų, derinti sceninę veiklą su socialine kūryba ir išlaikyti pusiausvyrą kasdienybėje. Šis interviu kviečia pažinti ne tik atlikėją, bet ir žmogų, kurį įkvepia muzika bei žmonės.
Kada pirmą kartą pajutote, kad smuikas yra Jūsų gyvenimo kelias?
Užaugau muzikų šeimoje. Mano mama ir sesuo yra profesionalios smuikininkės. Muzika lydėjo mane nuo pirmųjų dienų. Smuiku pradėjau groti penkerių, o jau šešerių metų pirmą kartą pasirodžiau solo su orkestru Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje. Nors iš pradžių tai buvo natūralus šeimos tradicijos tęsimas, tačiau laimėdama konkursus ir sėkmingai pasirodydama scenoje greitai supratau, kad muzika yra mano didelė aistra ir savas kelias.
Esate grojusi prestižinėse salėse. Ar yra vieta, kuri liko ypatinga atmintyje? Ir ar scena vis dar kelia jaudulį?
Kadangi pastoviai koncertuoti prestižinėse salėse yra mano profesinio gyvenimo dalis, man svarbiausia yra publika. Jos įsiklausymas, įsitraukimas ir tikrasis ryšys, kuris gimsta tarp muzikanto ir klausytojo. Kiekviena scena gali tapti išskirtine, jei šis ryšys atsiranda. Lipdama į sceną jaučiu džiaugsmą. Man tai yra puiki galimybė sukurti gerą atmosferą, žmones pakylėti į aukštesnę nerašytą ar žodžiais nusakomą erdvę.
Kokie žmonės ar mokytojai labiausiai padėjo Jums formuotis kaip muzikantei?
Gyvenimo pradžioje mama nuvedė mane pas geriausius pedagogus Lietuvoje. Tai sudarė puikų pagrindą mano muzikinio kelio pradžiai. Vėliau, baigusi M. K. Čiurlionio menų mokyklą ir studijuodama prestižiniame Vienos muzikos universitete, pati galėjau semtis žinių iš geriausių smuiko profesorių. Jie dalijosi smuiko technikos meno paslaptimis bei įvairių epochų niuansais, kas dar labiau sustiprino mano interpretacijos platumą ir jautrumą skirtingiems muzikos stiliams.
Neseniai pasirodėte Kroatijoje per M. K. Čiurlionio 150-mečio minėjimą. Koks jausmas pristatant lietuvišką muziką tarptautinei publikai? Ir kokią atsakomybę jaučiate tokiuose koncertuose?
Tai buvo ypatinga patirtis. Įvairių šalių diplomatai, muzikos kritikai bei melomanai M. K. Čiurlionio muzika buvo sužavėti. Dalinantis Lietuvos kultūra pasaulyje jaučiu kiekvieną kartą didelę atsakomybę. Noriu, kad žmonės žinotų, kokį nuostabų kultūrinį paveldą mes turime, o M. K. Čiurlionio meno įvaldymo platumas sukelia kiekvienam didelę nuostabą ir įkvėpimą! Aš asmeniškai jaučiuosi lyg būčiau tiltas tarp Lietuvos ir pasaulio, kiekvienas koncertas yra puiki galimybė parodyti, kad mūsų muzika yra labai įdomi, gebanti pasiekti žmonių susidomėjimą visame pasaulyje.
Jūsų kelias nuvedė per Lietuvą, Vieną, Prancūziją ir daugybę kitų šalių. Kaip nuolatinės kelionės ir gyvenimas tarp kultūrų formavo Jūsų, kaip atlikėjos, identitetą? Ir kur labiausiai jaučiatės „namuose“?
Jaučiu, kad kuo toliau, tuo labiau vertinu savo šaknis ir savo, kaip lietuvės autentiškumą, tačiau negaliu paneigti, kad esu pasaulio žmogus. Man yra gera ten, kur yra mano artimi žmonės, kur galiu augti kaip asmenybė bei jaustis saugiai. “Namai“ tai nėra vien vieta – tai žmonės, energija, puiki vieta kurti, dalintis idėjomis bei jaustis tikrai savimi, o kelionės ir gyvenimas Vienoje man padeda suvokti muziką plačiau. Leidžia semtis iš skirtingų tradicijų, muzikavimo stilių, o kartu dar dažniau dalintis savo autentišku muzikos garsu.
Ar pastebite, kad skirtingose šalyse publika skirtingai reaguoja į muziką? Ką tai sako apie muzikos universalumą?
Reakcijos šiek tiek skiriasi. Vienur publika šiltesnė, kitur santūresnė, bet aš visur jaučiu jos energiją ir ryšį. Muzika yra universali kalba, jungianti žmones, nepriklausomai nuo jų tautybės, statuso ar gyvenimo patirties. Per daugelį metų išmokau pajausti publiką dar stipriau. Jeigu tiki kompozitorių kūryba ir atlieki įtaigiai, tai ir publika pasilieka sužavėta.
Kaip renkatės repertuarą tarp klasikos ir šiuolaikinių kūrinių? Kas Jus labiausiai traukia šiuo metu?
Pastebiu, kad žmonės, atėję į koncertus, nori išgirsti pakylėjančius, savo stipriu braižu atkreipiančius dėmesį kūrinius, kurie gali padėti atsipalaiduoti ir užmiršti savo rūpesčius. Po koncertų dažnai sulaukiu publikos komentarų, kad kuo įvairesnė programa, tuo įdomiau. Mane, kaip atlikėją įkvepia labai įvairių epochų kūriniai. Jeigu myli muziką ir gyveni joje, muzikoje nėra pabaigos, visada gali atrasti kūriniuose kažką naujo, tobulinti įvairių epochų niuansus. Juk kiekvienas muzikinis laikotarpis turi savo atlikimo specifiką. Mane įtraukia kūriniai, kurie leidžia jungti tradiciją su šiuolaikiška išraiška ir tuo pačiu išlaikyti kiekvienos epochos unikalumą.
Be muzikos, aktyviai kuriate turinį socialiniuose tinkluose ir bendradarbiaujate su prekių ženklais. Kaip derinate šią „matomą“ veiklą su intymia, vidine muzikos puse?
Esu žmones mylinti asmenybė. Man patinka bendrauti, todėl grojimas, ruošimasis koncertams namuose ir turinio kūrimas, dalinimasis gyvenimo peripetijomis socialiniuose tinkluose puikiai dera tarpusavyje. Šiuo metu tai patapo vienas be kito nelabai atsiejamomis mano veiklomis, sukuriačiomis ryšį tarp manęs ir klausytojų. Taigi, labai kviečiu mane pasekti Instagrame ar Facebooke.
Kaip atrodo Jūsų gyvenimas už scenos – ar turite ritualų, pomėgių, kurie padeda išlaikyti pusiausvyrą?
Kai koncertai tampa didele gyvenimo dalimi, stengiuosi išlaikyti balsą. Pavyzdžiui, liepos mėnesį turėjau net 23 koncertus, todėl man labai svarbu rasti pusiausvyrą tarp daug darbo, judėjimo, sporto, sveikos mitybos ir naujų įkvėpimo šaltinių paieškų – kelionių, knygų, įdomių žmonių pažinimo. Šie dalykai man suteikia daug pozityvios energijos tiek scenoje, tiek už jos ribų.
Ką norėtumėte dar nuveikti kaip smuikininkė – svajonių scena, kūrinys ar bendradarbiavimas?
Turiu daug įvairių tikslų. Noriu toliau kurti naujus koncertų konceptus. Garsiškai bei vizualiai perteikti muzikines idėjas įrašuose. Taip pat mane stipriai domina bendradarbiavimas su kompozitoriais ir atlikėjais, kurie leidžia atrasti naujus muzikos kampus ir išplėsti muzikos ribas. Kiekviena nauja patirtis scenoje yra galimybė augti, dalintis savo vizija ir kartu įkvėpti žmones.