MO muziejuje atidaryta nauja mažoji paroda Pievos ir akys. Rose Lowder ir Kazimiera Zimblytė“ (kuratorės Inesa Brašiškė ir Miglė Survilaitė) pirmą kartą Lietuvoje pristato dviejų novatoriškų, skirtinguose kontekstuose – sovietų okupuotoje Lietuvoje ir Vakarų Europoje – kūrusių menininkių darbus. Tapyba ir eksperimentinis kinas čia tyrinėja, kaip matome ir patiriame pasaulį, bei laužo stereotipus apie abstraktųjį meną.
Skirtinguose kontekstuose – vienijančios temos
Tapytoja abstrakcionistė, koliažų, asambliažų, instaliacijų kūrėja Kazimiera Zimblytė dėl savo kūrybos krypties sovietmečiu buvo nustumta į oficialaus meninio gyvenimo užribį. Iki pat mirties nesulaukusi pripažinimo, šiandien Kazimiera Zimblytė laikoma viena novatoriškiausių savo laikų kūrėjų. 2024–aisiais jos kūrinys, donuotas MO muziejaus steigėjų, papildė Pompidou centro Paryžiuje kolekciją.
„Pievos ir akys“ kuratorės, kurdamos dvigubą parodą, pasirinko greta Kazimieros Zimblytės pristatyti netikėtą, bet prasmingą partnerę, atstovaujančią kitą discipliną – eksperimentinį kiną.
Rose Lowder – Peru gimusi, Prancūzijoje gyvenanti menininkė, – nuo XX a. 8–ojo dešimtmečio 16 milimetrų kino kamera kuria filmus, kuriuose tyrinėja kino galimybes, optinius reiškinius ir regos aspektus. Nors iš pirmo žvilgsnio abiejų menininkių kūryba ir biografijos gali pasirodyti skirtingos, parodos kuratorės pabrėžia – panašumų joms netrūksta, o visų pirma abi menininkes domina, kaip mes matome ir kaip patiriame pasaulį.
„Abiejų asmenybių istoriniai kontekstai – skirtingi, tačiau jas vienija tai, kad abi buvo labai laisvos asmenybės. Tam tikra prasme ir pati paroda yra apie laisvę, apie abstrakciją įvairiose formose – tapyboje, tekstilėje, videokūriniuose. Rose Lowder kūriniai parodoje tampa tapybiškais, o Kazimieros Zimblytės darbai – kinematografiškais“, – pasakoja menotyrininkė, pagrindinė MO muziejaus kuratorė M. Survilaitė.
Sujungtos abstrakcijos ir tekstilinio mąstymo
„Pievos ir akys“ – paroda, kurioje svarbiausia ne pasakojimas ar atpažįstami vaizdai, o matymo, patyrimo ir mąstymo procesai. Jos pavadinimas, anot kuratorių, atskleidžia du svarbius menininkių kūrybos aspektus: abiem didelę įtaką darė gamta, parodoje tarp K. Zimblytės piešinių aptinkame ir jos ranka užrašytą žodį „pievos“. Tuo tarpu akys tampa užuomina į regėjimo procesą, tai, ką ir kaip matome, o greta – ir į tekstilinį mąstymą, būdingą abiems menininkėms.
„R. Lowder yra sakiusi, kad savo kūriniais ji audžia vaizdus. Dirbdama su 16 milimetrų analogine juosta ji naudoja specifinę autorinę techniką, kurią vadina audimu. Tai – svarbi jungtis su naratyvu apie K. Zimblytės kūrybą: siekiame pabrėžti tekstilės pradą, kuris juntamas visuose jos darbuose“, – pasakoja viena iš parodos kuratorių, Sapiegų rūmų tyrimų vadovė ir kuratorė I. Brašiškė.
I. Brašiškė ir M. Survilaitė pabrėžia, kad parodoje skirtingos menininkių naudojamos medijos atskleidžia abstrakciją kaip kritinę, gyvą ir įdomią kūrybos formą. Anot jų, neretai prieš abstrakciją susikaustome, ji atrodo mažiau suprantama, nei atpažįstami pavidalai, tačiau šias nuostatas verta palikti už durų ir mėgautis menininkių kūryba pasikliaujant savo kūnu, pastebint, kaip jis jaučiasi žiūrint į statiškus bei judančius vaizdus.
„Abstrakcija kartais stereotipiškai vertinama kaip neaiški ir nesuprantama; ypač šių neramių dienų kontekste dažnai siekiame paaiškinimų, paprastai suprantamų ženklų. Visgi abstrakcija tam tikra prasme yra bene demokratiškiausia ir laisviausia meno forma, nes ji keičia bei atveria mūsų mąstymą, suteikia galimybę priskirti kūriniams įvairias prasmes ir pojūčius, įsitikinti, kad tai, ką manome suprantantys, nėra vienintelė galima reikšmė“, – sako M. Survilaitė.
Dėmesys moterų indėliui į modernųjį meną
Regos tyrinėjimas, tekstilinis mąstymas ir ekologinis žvilgsnis – ne vieninteliai R. Lowder bei K. Zimblytės kūrybos panašumai. Abi menininkės kūrė įprastai vyrų dominuojamose medijose ir iki šiol nesulaukė pakankamai dėmesio.
MO muziejaus parodos kuratorės pasakoja, kad Kazimiera Zimblytė sovietmečiu buvo priversta patirti keliasluoksnę diskriminaciją: neįstojusi į tapybos studijas, kuriose dominavo vyrai, turėjo rinktis tekstilininkės profesiją, o vėliau kūrė abstrakcijas, kurios Sovietų Sąjungoje buvo uždraustos. Tuo tarpu Rose Lowder, veikusi ir taip beveik nematomoje srityje – eksperimentiniame, avangardiniame kine, – buvo viena iš vos keletos šios disciplinos atstovių moterų.
„Tai, ką darome šioje parodoje, nėra įprastas formatas, tai yra ir tam tikrų parodinių normų laužymas, tačiau jis – konceptualus: šiuo atveju tai – feministinis judesys, glaudžiai susijęs su moterų indėlio į meną, modernistinę dailę išryškinimu“, – teigia I. Brašiškė.
Pažintis su Rose Lowder kūryba gruodžio mėnesį prasitęs ir už MO muziejuje veikiančios parodos ribų. Vilniaus dokumentinių filmų festivalio specialioji programa, sudaryta „Pievos ir akys“ kuratorių, gruodžio 6–7 dienomis „Skalvijos“ kino centre pirmą kartą Lietuvos žiūrovams pristatys šią eksperimentinio kino ir vizualiųjų menų kūrėją. Tuo tarpu paroda „Pievos ir akys. Rose Lowder ir Kazimiera Zimblytė“ MO muziejuje veikia iki gegužės 3 dienos.
Daugiau informacijos: https://mo.lt/ivykiai/pievos-ir-akys/