Susipažinkite su Aiste Kalvelyte – menininke, kurios kūrybinis pasaulis netelpa į vienus rėmus. Vieną dieną ji kruopščiai braižo eskizus ir panyra į tylą lipdydama griežtas, industrinio stiliaus įkvėptas formas, o kitą – lipa ant scenos su grupe „Keista bjauri žuvis“ ir energiją išlaisvina mušdama būgnus. Nors iš pirmo žvilgsnio trapus molis ir tranki muzika atrodo kaip dvi skirtingos visatos, Aistei tai – tobulas balansas, reikalaujantis geležinės kantrybės ir savidisciplinos.
Kaip suderinti vienatvės reikalaujantį amatą su komandiniu darbu muzikoje? Apie kūrybinius procesus, lūžio taškus ir tai, kas bendro tarp sporto, keramikos ir muzikos – interviu su Aiste Kalvelyte.
Aiste, tavo rankose ir teptukas, ir molis, ir būgno lazdelės. Atrodo, kad visos meno formos tave traukia! Vis dėlto, keramika užima didelę dalį tavo gyvenimo – kas buvo tas lūžio taškas, kodėl būtent molis laimėjo prieš tapybą?
Įstojusi į keramikos studijas Vilniaus dailės akademijoje ir pradėjusi su keramika dirbti kasdien, pamažu ėmiau suprasti, kad nepaisant mano meilės tapybai, keramika man atveria didesnes galimybes, siekiant atskleisti savo idėjas. Visų pirma skulptūra, kaip 3D menas, išlipantis iš plokštumos, bet taip pat ir labai plačios keramikos technologijos, atveriančios didžiules raiškos galimybes. Taip pat, veikia ir elementarus poreikis turėti amatą, kuris leistų užsidirbti pragyvenimui.
Kiekvienas menininkas turi savo braižą. Jei reiktų apibūdinti tavo keramikos stilių keliais žodžiais – koks jis?
Mano kūryboje stipriai juntama bauhauso ir industrinio dizaino įtaka. Griežtos, bet elegantiškos formos kontrastuoja su ekspresyviais raižiniais ir tapybišku glazūravimu.
Kūryba, ypač keramika, reikalauja ne tik meninės vizijos, bet ir pastangų. Kaip pas tave gimsta idėjos ir išpildymas?
Viskas prasideda nuo minties, apie ką man tuo metu atrodo svarbu kalbėti. Tuomet idėją aprašau. Po to pereinu prie eskizų. Nuo labai laisvų greitų eskizų pereinu prie tikslesnių, detalesnių (pagal tai renkuosi ir medžiagas, kuriomis piešiu). Beeskizuojant kyla naujų idėjų, patikslinimų, tad paraleliai dirbu su tekstu. Vėliau pereinu prie eskizavimo molyje, kol galiausiai būnu patenkinta formomis ir pasidarau galutinius modelius. Pagal juos nusibraižau brėžinius ir susiplanuoju galutinio darbo procesą, kad išvengčiau klaidų. Tuomet laukia technologiniai bandymai (skirtingi moliai, glazūros, poglazūrinės ir antglazūrinės technikos, degimų režimai). Pasidarius bandymus pereinu prie galutinio darbo darymo.
Ar tau būna, kad reikia tam tikro įkvėpimo, ar specialios aplinkos, kad galėtum kurti?
Man reikia tylos arba savo išsirinktos muzikos. Aplinka gali būti įvairi, bet negaliu susikaupti, jeigu kažkas kalba.
Kaip ir kada atradai save kaip būgnininkę?
Paauglystėje sportuodavau, buvau ilgų nuotolių bėgikė, lankiau šokius. Stipriai susitraumavusi kojas nebegalėjau užsiimti šiomis veiklomis ir teko ieškoti savęs iš naujo. Viduje jaučiau, kad noriu daryti kažką susijusio su muzika. Nuo pat pradžių buvo didelė trauka būgnams. Daug kas sakė, kad tai nesąmonė, bet nesiklausydama kitų nuomonės, būdama 16 metų nuėjau į pirmą būgnų pamoką. Tada supratau, kad grosiu visą gyvenimą.
Groji skirtingose grupėse, pavyzdžiui, viena jų, ”Keista bjauri žuvis”. Atrodo, keramika reikalauja kantrybės ir susikaupimo, o grojimas būgnais – jėgos ir energingo išsiveržimo. Ką gauni iš kiekvienos šios veiklos sau pačiai?
Išties šios dvi veiklos labai panašios būtent tuo, kad reikalauja labai daug kantrybės ir susikaupimo. Abu dalykai mane labai smarkiai išugdė ir pakeitė kaip žmogų ir iš nekantraus vaiko, kuriam viskas turi įvykti čia ir dabar, pavertė suaugusiu žmogumi, vertinančiu ilgalaikiškumą ir tęstinumą.
Kalbant apie skirtumus, muzikoje labai vertinu kūrybą su kitais žmonėmis. Tai, kas įvyksta susidūrus man ir mano grupių nariams. Tai nėra tik aš + kažkas kitas = kažkoks rezultatas. Tai yra tai, kas įvyksta tarp mūsų, kai kartu kuriame ir atliekame muziką. Tačiau koncertai ir turai labai vargina, nes nuolatos reikia bendrauti su žmonėmis. Dažniausiai tas bendravimas būna malonus ir šiltas, bet tai vis tiek išsunkia. Tuomet man patinka užsidaryti vienai ir sukišti rankas į molį. Šios dvi veiklos mano gyvenime sukuria gerą balansą.
Turint tiek veiklų ir tempas turėtų būti didesnis. Kaip viską spėji suderinti?
Mano gyvenimo tempas yra labai didelis ir viską suderinti tikrai nėra lengva. Šiuo metu stengiuosi nepersistengti ir pirmąjį metų mėnesį sau leisti paatostogauti, gerokai mažiau dirbti. Sunku pereiti į tokį režimą, bet to irgi reikia išmokti, tad stengiuosi. O šiaip, suderinti veiklas pavyksta dėl noro viską daryti. Kai jauti polėkį kurti įvairiose srityse, tuomet ir stengiesi kažkaip susiplanuoti laiką, kad jo užtektų. Matyt, laiko planavimas yra pagrindinis įrankis. Taip pat ir savidisciplina.
Kas tau padeda atitrūkti nuo darbų ir mėgautis laisvu laiku? Koks yra tavo idealus, tobulas laisvadienis – ką veiki, su kuo susitinki, kur eini?
Mėgstu vaikščioti į koncertus, parodas, stengiuosi gyventi aktyvų kultūrinį gyvenimą. Labai patinka leisti laiką gamtoje, tiesiog vaikščioti miške, ypač žiemą. Mėgstu sportą, važinėju dviračiu, žiemą pasnowboardinu. Jeigu noriu ramiai praleisti laiką, tam labiausiai tinka knygų skaitymas.
Ar turi dar daugių idėjų, ką norėtum ateityje nuveikti?
Idėjų turiu labai daug, viso gyvenimo tam neužteks. Tai ir yra tai, kas mane kasdien varo į priekį.