‘Golden Parazyth’ – elektroninės muzikos bei emocijų karaliai : ‘Siela dainuoja, kai mūsų kūryba yra klausoma ir girdima’

Šiandien – paskutinė, tačiau tikriausiai šalčiausia žiemos diena. Už lango sninga, rankose glaudžiu puodelį šiltos arbatos ir klausausi mylimiausios lietuviškos grupės Golden Parazyth dainų. Pamenu tą rytą, prieš pora metų, kai jų dainą Memory Garden išgirdau per Labas Rytas, Lietuva laidą. Kavos puodelį padėjau į šoną, pasiėmiau televizoriaus pultelį ir pasigarsinau. Tiek daina, tiek vaizdo įrašas įtraukė savo kitoniškumu: pasirinkta erdve bei įvaizdžiu, tad pagalvojau, jog tai užsienio grupė. Keletą dienų eidama į paskaitas niūniuodavau tą melodiją, o vakare grįžusi nusprendžiau pasiklausyti ir vėl. Į Youtube platformą įsivedusi pavadinimą net negalėjau patikėti, kad šios dainos atlikėjai lietuviai.

Tad užsiplikykite arbatos puodelį ir prisėskite paskaityti trumpo interviu su įkvepiančios muzikos  Golden Parazyth grupės vokalistu Giedriumi Širka.

Prisistatykite: kaip įsikūrė jūsų grupė?

Iš tiesų pasirodys keista, tačiau pavadinimas kilo taip seniai, kad dabar būtų sunku prisiminti. Tačiau jis prigijo, taip tapo nesikeičiančiu ir pastoviu. Įvedus į Google mus labai lengva rasti, o ko juk norėti, gyvename informacijos ir technologijų amžiuje. (juokauja)

Jūs kuriate tiek lietuviškas, tiek angliškas dainas, kurias kurti jums patinka labiau?

Dainos gimsta savarankiškai. Nėra jokios kalbos. Galiu pasakyti taip : yra kažkoks pradinis impulsas, kuris ir padiktuoja kalbą. Pradžioje kurdamas dainą ją dainuoju ‘jokia kalba’ taip ieškodamas melodinės balso linijos, tik vėliau gimsta pirmieji žodžiai.  Juos išgryninus turime dainą.

Ar turite įkvėpimo šaltinį / kas jūsų mūza?

Gamta, gyvenimas, krizės ir džiaugsmas. Viskas, kas priverčia jausti, jog gyveni.

Kaip gimsta dainų tekstai?

Šito nesugebėčiau paaiškinti, tai – unikalus kūrybos proceso turinys. Tai – alchemiška. Niekada nebūna taip, kad atsisėdęs po medžiu rašau specialiai – nes reikia. Jie ateina tarsi iš anapus ir kai reikia prisiminti kaip sukūriau, aš to padaryti paprasčiausiai negaliu.

Didžioji dalis jūsų kuriamos muzikos – elektroninė, o kokios klausotės patys, kai negalite užmigti ar norisi šokti?

Elektroninę muziką maišome su akustine ir gyva. Jau keli metai visada grojame su grupe. Mes nebesame elektroninė grupė. Koncertus rengiame  VU Botanikos sode, šv. Kotrynos bažnyčioje,  Vilniaus Kongresų rūmuose. Tai – erdvės, kuriose žmonės klausosi mūsų muzikos ir mėgaujasi ja visai kitaip, negu, tarkime, 2012 metais.

Klausomės visko, pavyzdžiui Arcade Fire, Portugal the Man, Agnes Obel… Galėtume vardinti iki nukritimo. Muzikos yra beprotiškai daug ir labai geros, mokame mėgautis kitų grupių muzika. Kadangi dažnai tenka lankytis užsienio šalyse, jose vykstančiuose festivaliuose,  tad ten atrandame nemažai naujų, jaunų bei įdomių grupių.

Kur koncertuoti patinka labiau : didelėse arenose/festivaliuose ar jaukiose patalpose/bažnyčiose? Kodėl?

Golden Parazyth patinka koncertuoti visur. Žavu tai, kad siela dainuoja, kai mūsų kūryba yra klausoma ir girdima. Koncertams nesvarbu nei erdvė, nei laikas. Svarbu Tavo siela ir ją girdintis klausytojas.

Kokia jūsų kūrybos žinutė pasauliui?

Svarbi žinutė, kurią norime siųsti Lietuvos mastu yra tokia, kad mes grojame protingą, pasaulinio lygio muziką, bet ne tą banalų šlamštą, kaip įprasta Lietuvoje. Taip mes skatiname klausytoją protauti ir jausti. Tai – mūsų misija ir džiaugsmas.

Kas yra meilė?

Harmonija.

Mylimiausias mėnuo.

Visi.

Gražiausia daina.

Dinah Washington – This Bitter Earth

Kas jums Lietuva?

Tėvynė.

Paskutinis žodis, kurį galėtumėte ištarti.

Ačiū.