Rožinė spalva, skambantys hitai, garsus juokas ir treniruotės, po kurių niekas neskuba namo – tai nėra tiesiog dar vienas reformer pilates Vilniuje. Tai – „Pink Pilates“, kurią įkūrė iš JAV grįžusi Karolina Šaltenytė, norėjusi sulaužyti šaltų bei sterilių sporto erdvių taisykles. Pokalbis apie tai, kaip aistra estetikai ir noras suburti moteris virto viena ryškiausių bendruomenių mieste, kodėl rožiniam kilimui prireikė paieškų Belgijoje ir kas iš tiesų įkvepia tą vidinę princesę.
Papasakok apie save – kas esi ir kaip gimė „Pink Pilates“?
Esu Karolina, o „Pink Pilates“ turbūt geriausiai apibūdina mane pačią – mėgstu estetiką, moteriškumą, gražias erdves, bet kartu labai mėgstu energiją, judesį ir veiksmą. Ilgą laiką gyvenau JAV, studijavau Hospitality Management, todėl man visada buvo įdomu ne tik pati paslauga, bet ir visa patirtis aplink ją – kaip žmogus jaučiasi atėjęs į vietą, kokią emociją išsineša.
„Pink Pilates“ gimė iš noro sukurti ne dar vieną sporto studiją, o vietą, kurioje būtų daugiau nei tik treniruotės. Norėjau moterų bendrystės erdvės, kur būtų gera muzika, stiprios treniruotės, graži aplinka, renginiai ir apskritai daugiau gyvenimo aplink pačią studiją.
Pati esu labai bendraujanti, man visada patiko būti tarp žmonių, todėl norėjosi sukurti erdvę, į kurią merginos ateitų ne tik pasportuoti, bet ir pabūti, susipažinti, pabendrauti, sudalyvauti renginiuose. Nenorėjau sterilios ir labai rimtos sporto erdvės, kur visi tyliai padaro treniruotę ir išeina. Norėjosi, kad „Pink Pilates“ turėtų savo charakterį ir kad žmonės čia ateitų ne tik dėl reformerio, bet ir dėl visos atmosferos.
Ir, žinoma, kodėl rožinė spalva?
Čia turbūt pats lengviausias klausimas. Aš tiesiog nuoširdžiai visą gyvenimą mėgstu rožinę. Nuo pat vaikystės buvau ir iki šiol esu tas žmogus, kurį labai dažnai pamatysi apsirengusį rožine spalva, todėl kuriant studiją net nekilo klausimo, kokia bus pagrindinė spalva.
Tik nenorėjau, kad rožinė būtų vaikiška ar per saldi – norėjosi ryškios, modernios ir moteriškos estetikos. Man apskritai atrodo, kad rožinė turi kažką tokio, kas pažadina tą princesę mūsų viduje. Gal skamba šiek tiek juokingai, bet aš tikrai manau, kad visos mes kažkur giliai esame princesės.
Dabar rožinė jau tapo neatsiejama nuo „Pink Pilates“ – žmonės pamato rožinę studiją ar mūsų mažą rožinį automobilį mieste ir iš karto supranta, kas čia.
Kaip atrodė kelias nuo idėjos iki atidarymo? Kas buvo sunkiausia?
Iš šono viskas turbūt atrodo gana paprastai – sugalvoji studiją, nusiperki reformerius, įsirengi ir atsidarai. Realybėje yra labai daug mažų detalių ir sprendimų, apie kuriuos pradžioje net nepagalvoji.
Patalpos, įrengimas, įranga, trenerės, rezervacijų sistema, kainodara, sutartys, marketingas – vienu metu turi galvoti apie absoliučiai viską. Vienas iš visai netikėtų iššūkių buvo netgi rožinis kilimas. Pasirodo, tokios spalvos beveik niekas negamina, todėl galiausiai tinkamą radome Belgijoje. Bet čia turbūt labai gerai apibūdina visą procesą – kai tiksliai žinai, ko nori, galiausiai randi būdą tai įgyvendinti.
Ir man turbūt sunkiausia buvo ne pats fizinis įrengimas, o tas jausmas, kad viską kuri nuo nulio ir iš anksto nežinai, kaip žmonės sureaguos.
Kai atidarai duris, labai greitai supranti, kad verslas nėra projektas, kurį „užbaigei“. Jį praktiškai kiekvieną dieną kažkiek keiti, taisai ir tobulini.
Kodėl būtent Reformer Pilates? Kas tave taip patraukė prie šito, o ne prie kito sporto?
Sporto studijų versle esu jau apie dešimt metų – turiu ir kitą studiją Lietuvoje, tik ten dirbame individualių treniruočių principu. Ilgainiui norėjosi sukurti ir grupinių treniruočių erdvę, bet tokios, kuri turėtų daugiau energijos ir bendrystės.
Kai pirmą kartą bandžiau Reformer Pilates Lietuvoje, pati patirtis manęs iki galo neužkabino. Dažnai treniruotės buvo labai ramios, gana lengvos, atmosfera – šiek tiek šalta. Trūko muzikos, energijos, pasisveikinimo, bendravimo. Kartais atrodydavo, kad trenerė tiesiog „atidirba“ treniruotę, o ne pati ja mėgaujasi.
Vėliau išbandžiau Reformer treniruotes Londone ir ten pamačiau visai kitą pusę – garsi muzika, daugiau energijos, visai kitas vibe’as. Tada ir pagalvojau: aš noriu padaryti dar kitaip.
Taip ir gimė „Pink Pilates“ – rožinė erdvė, stiprios treniruotės, garsi muzika, trenerės, kurios tikrai yra kartu su klientėmis, ir svarbiausia – jausmas, kad čia esi laukiama. Norėjau, kad merginos po treniruotės neskubėtų kuo greičiau išeiti, o kaip tik norėtų dar pasilikti, pabendrauti ir grįžti kitą kartą.
Kaip atrodo tavo diena, kai reikia suktis tarp studijos, treniruočių ir bendravimo?
Labai skirtingai ir dažniausiai ne taip, kaip buvau suplanavusi ryte.
Yra dienų, kai daug laiko praleidžiu studijoje, yra dienų, kai beveik visą dieną sėdžiu prie kompiuterio ir sprendžiu administracinius dalykus. Klientų žinutės, grafikai, trenerės, renginiai, socialiniai tinklai, reklama, partnerystės, techniniai klausimai – visko labai daug.
Manau, viena didžiausių iliuzijų apie savo verslą yra tai, kad turėsi labai daug laisvės. Laisvės tikrai turi, bet pradžioje dažnai gauni ją kartu su tuo, kad tavo galva dirba praktiškai visą laiką.
Kokios merginos dažniausiai ateina pas jus? Ar yra kažkas bendro, kas jas jungia?
Amžiaus cenzas pas mus labai įvairus – nuo studenčių iki senjorių. Taip pat ateina ir moterys, kurios sportuoja jau daugybę metų, ir tos, kurios pas mus pirmą kartą gyvenime pradeda sportuoti.
Man atrodo, jas labiausiai jungia noras jaustis gerai. Ne tik fiziškai. Jos mėgsta gražią aplinką, gerą energiją, nori valandai atsijungti nuo darbų ir kasdienybės.
Ir man labai patinka, kad studijoje natūraliai atsirado bendruomenės jausmas. Merginos pradeda viena kitą pažinti, pabendrauja prieš treniruotę ar po jos, o ne viena jų jau susidraugavo ir bendrauja ir už studijos ribų. Toks ir buvo mano tikslas – kad „Pink Pilates“ nebūtų vieta, kur tiesiog ateini pasportuoti ir išeini, o erdvė, kurioje natūraliai gimsta ryšys tarp žmonių.
Turite ir „Morning Club“, ir įvairius renginius – iš kur ateina idėjos?
Visas idėjas sugalvoju pati ir dažniausiai jos tiesiog ateina į galvą. Kiekvieną mėnesį stengiuosi padaryti bent vieną bendruomenės vakarėlį – esame turėjusios filmų vakarą, makiažo pamokas, šampano degustaciją, quizų vakarą ir vis sugalvoju kažką naujo.
Pamenu, prieš pirmąjį filmų vakarą net šiek tiek bijojau – galvojau, ką žmonės pasakys, kad Pilates studijoje susirinksime žiūrėti filmą ir valgyti picą. Tokių renginių sporto studijose Lietuvoje iki tol nebuvo, todėl buvau pirmoji, kuri pradėjo tai daryti.
Dėl renginių turiu labai paprastą taisyklę: kai sugalvoju idėją, savęs paklausiu – ar aš pati į tokį renginį eičiau? Jeigu atsakymas būna „oooo taip, bėgčiau!“, tada ilgai nebegalvoju ir darau.
Matyt, bendraminčių turiu, nes mūsų vakarėliai dažniausiai būna sold out. Ir man tai labai smagu, nes būtent tokios bendruomenės nuo pat pradžių ir norėjau – kad „Pink Pilates“ gyvenimas nesibaigtų pasibaigus treniruotei.
Kodėl, tavo manymu, moterims tokia erdvė yra tokia svarbi?
Man atrodo, moterims labai svarbu turėti vietų, kuriose jos jaučiasi laisvai, patogiai ir nėra jokio spaudimo kažkaip atrodyti ar kažkam kažką įrodinėti.
„Pink Pilates“ yra tik moterims ir man labai patinka ta energija, kuri dėl to susidaro. Gali ateiti su savo bloga diena, gali būti visiškai pradedančioji ir nesijausti nejaukiai. Atsiranda daug daugiau laisvumo, bendravimo ir tokio jausmo, kad esi tarp savų.
O kai užgroja geri hitai, nuotaika studijoje iš karto pakyla iki maksimumo. Tada visos kažkaip atsipalaiduoja, šypsosi, dainuoja, juda ir, man atrodo, bent tai valandai tikrai pasijunta princesėmis.
Aišku, mes mėgstame estetiką, gražias nuotraukas ir visą tą smagią dalį, bet treniruotėje vis tiek svarbiausia yra gerai pasportuoti, gerai jaustis ir išeiti su dar geresne nuotaika, nei atėjai.
Kadangi Chilluva yra apie chillinimą – kaip pati atsipalaiduoji, kai norisi pailsėti nuo viso to tempo?
Mano geriausias poilsis turbūt yra miegas arba ilgas pasivaikščiojimas. Visais kitais atvejais prisipažinsiu – atsipalaiduoti nelabai moku, nes net kai fiziškai nedirbu, galvoje vis tiek sukasi darbai, idėjos ir planai.
Todėl būtent pasivaikščiojimas man yra vienas iš nedaugelio momentų, kai galva bent šiek tiek persijungia. O miegas – turbūt vienintelis laikas, kai apie darbus tikrai negalvoju.
Kokie „Pink Pilates“ planai ateičiai ir tavo pačios gyvenime?
Kol kas neturiu vieno labai konkretaus atsakymo, nes idėjų vis atsiranda naujų. Bet tikrai norėčiau, kad „Pink Pilates“ augtų ne tik kaip studija, o ir kaip bendruomenė.
Labai norėčiau ateityje organizuoti išvykas su mūsų merginomis į šiltus kraštus – Pilates, saulė, geras maistas ir visa mūsų kompanija vienoje vietoje skamba kaip labai geras planas.
O kalbant dar plačiau, būtų smagu rožine spalva nudažyti ne tik Vilnių, bet ir daugiau miestų, o gal net ir šalių. Kur tiksliai visa tai nuves – dar nežinau, bet minčių tikrai netrūksta.