Kryžių kalnas ir Saulės laikrodis – tai, ką visi mini kalbėdami apie Šiaulius. Ką veikti Šiauliuose daugiau? Ogi mieste yra ir kitko: muziejai, kuriuose gyvena tikri katinai, terasa su vaizdu į visą miestą, parkas su tūkstančiu rožių, žmonės, kurie kuria savo dalykus. Surinkome, ką dar verta pamatyti.
Viena gatvė, trys muziejai
Pradėti verta nuo Vilniaus gatvės – ne todėl, kad ji ilgiausia miesto pėsčiųjų alėja, nutiesta dar XVIII amžiuje, bet todėl, kad joje vienas šalia kito stovi trys visai skirtingi muziejai. Vilniaus g. 139 veikiantis Dviračių muziejus – vienintelis toks Lietuvoje: čia ne tik žiūri, bet ir bandai – antrame aukšte gali paminti velomobilį, trečiame išbandyti plento dviratį, o senovinis medinis dviratis sukonstruotas pagal beveik penkių šimtmečių senumo brėžinius.
Šalia, Vilniaus g. 140, – Fotografijos muziejus. Vienintelis Lietuvoje, skirtas fotografijai. Ant stogo yra terasa, nuo kurios matosi didelė dalis Šiaulių – gera vieta stabtelėti.
O jei po dviejų muziejų dar liko noro – Vilniaus g. 137, mažoje senamiesčio gatvelėje, slepiasi vienintelis šokolado muziejus Lietuvoje „Rūta”.
Katinai, garažai ir žmonės, kurie miestą kuria patys
Jei labiau trauki gyvūnai nei technika, Žuvininkų g. 18 rasi vienintelį tokį muziejų visame Baltijos regione – namus, kuriuose iš tiesų gyvena katinai. Įkurtas dar 1990 metais gamtininkės Vandos Kavaliauskienės, per dešimtmečius jis surinko eksponatų iš viso pasaulio, nuo Japonijos iki Kubos, o gyvus katinukus čia galima paglostyti ir su jais tiesiog pabūti.
Netoliese, Liejyklos g. 7a, veikia visai kitokia erdvė – „Garažas”, kurį įkūrė medijų menininkas Lukas Vigelis, po studijų Jungtinėje Karalystėje grįžęs į Šiaulius ir savo garažus pavertęs nepriklausoma meno projektų erdve. Čia vyksta parodos, performansai ir instaliacijos, o pats Lukas puoselėja idėją sujungti meną su automobilių kultūra. Naujos parodos pristatomos maždaug kas porą mėnesių, o menininkai laukiami iš visos Lietuvos.
Šiauliuose apskritai netrūksta žmonių, kurie miestą daro matomą savo pačių darbais, ne muziejų ekspozicijose. Aivara po penkiolikos metų Velse grįžo į Šiaulius ir Tilžės gatvėje sukūrė keramikos erdvę „La Veranda” – istorija, kurią pati apibūdina paprastai: grįžo ne todėl, kad privalėjo, o todėl, kad norėjo.
Erika Kundavičiūtė-Juozelėnė kuria individualius papuošalus savo studijoje „Make It Louder Jewellery”, o Indrė Jaselskė, anksčiau Kaune tapiusi kavines, barus, kirpyklas ir vaikų erdves, dabar ieško vietos savo sienų tapybai jau Šiauliuose.
Vila, kurioje kvepia rožėmis ir vakariene
Chaimo Frenkelio vila – retas XX amžiaus pradžios moderno architektūros pastatas, kadaise priklausęs stambiam odų fabriko savininkui. Šiandien tai muziejus su atkurtu interjeru ir art nouveau sienų dekoru, bet dar labiau verta dėmesio jį supantis parkas su fontanu ir rožynu, kuriame žydi tūkstantis žiedų – puiki vieta lėtam pasivaikščiojimui, kai norisi pabėgti nuo miesto tempo neišvažiuojant iš miesto ribų. Ir jei jau atėjai pasižiūrėti architektūros, verta ir pasilikti vakarienei – pačioje viloje, Vilniaus g. 74, veikia restoranas „Bleu de Frenkel”, kuriame šiuolaikinė virtuvė susitinka su baroko laikų prabanga. Meniu orientuotas į kokybę, ne kiekybę, o pusryčių pasiūlymas ypač įvairus.
Kalnas, ežeras ir tiltas saulėlydžiui
Žuvininkų g. įsikūręs Žuvininkų piliakalnis, žinomas ir kaip Salduvės kalnas, įtrauktas į Lietuvos kultūros vertybių registrą – čia stovėjusi pilis kadaise buvo pagrindinis šiaurinių Lietuvos žemių gynybos centras. Šiandien tai vieta, kurioje vasarą lipama laiptais dėl panoramos, o žiemą – dėl čiuožimo nuo apsnigto šlaito, prie kurio žiemą susidaro tikros eilės.
Jei po piliakalnio dar norisi vandens – važiuok į miesto pakraštį, Rėkyvos ežerą. Vasarą tai vienas populiariausių traukos taškų: smėlėtas paplūdimys, restoranas šalimais, laivai vandenyje ir atnaujintas tiltas su apžvalgos aikštele, puikiai tinkantis saulėlydžiui palydėti. Pakrantėje veikia ir du jachtklubai, tad ežeras patinka ir jėgos aitvarų bei burlenčių entuziastams, ne tik tiems, kas tiesiog nori pasimaudyti.
Smulkūs atradimai, kurių niekas nesitiki
Kai kurie Šiaulių atradimai neįeina į jokį maršrutą – jie tiesiog laukia, kol juos atrasi. Vytauto g. 84, Šiaulių akademijos Informacijos centre, yra kambarys, kurį vietiniai vadina brangiausiu mieste – ant sienų sukabinta lietuviškų centų už tūkstantį eurų. Iš viso panaudota apie 157 tūkstančiai monetų. Kambarys atidarytas 2015 metų vasario 16-ąją, atsisveikinant su litu, o už idėją jo kūrėjus – tarp jų dizainerį Vilių Puroną – apdovanojo pati Prezidentė Lietuvos trispalve, kuri ir dabar saugoma kambaryje.
Talkšos ežero pietinėje pakrantėje stovi Geležinė lapė – beveik septynių tonų, apie penkiolikos metrų ilgio skulptūra, įrašyta į Lietuvos rekordų knygą kaip didžiausia gyvūno skulptūra šalyje. Ją 2009 metais sukūrė šiauliečio dizainerio Viliaus Purono, o plieninėje lapės širdyje slepiasi kapsulė su žodžiais ainiams. Sakoma – jei nebuvai prie lapės, nebuvai Šiauliuose.
Mažiau žinoma, bet ne mažiau įdomi vieta – Radijo ir televizijos muziejus, kuriame galima apžiūrėti senuosius televizijos imtuvus, paklausyti grojančių mechaninių patefonų ir elektrofonų, o norintiems daugiau veiksmo – patiems išbandyti telegrafo aparatą ir Morzės abėcėle nusiųsti SOS signalą.
O Tilžės g. 155, Valstybiniame Šiaulių dramos teatre, galima nueiti į interaktyvią ekskursiją, kurią veda patys aktoriai – jie supažindina su teatro istorija ir pastatu, o po to leidžia pažvelgti į gamybinius cechus ir repeticijų erdves. Antroji ekskursijos dalis kūrybinė – dalyviai patys gali išbandyti save scenoje kartu su profesionalais.
Kur pavalgyti tarp visų šitų atradimų
Šiauliuose netrūksta ir vietų, kur sustoti tarp muziejų. Bravo Bar, įsikūręs po sporto arenos stogu, jungia sportą ir maistą – vieta, kur galima atgauti jėgas po treniruotės arba tiesiog stebėti varžybas su draugais. Vyno kodas XII – vyninė su išskirtiniu vynų asortimentu ir rafinuota atmosfera tiems, kas nori ne tik išgerti taurę, bet ir šiek tiek pasimokyti apie vyną. LEJA (Vilniaus g. 138) dirba pagal „Slow Food” kryptį – maistas gaminamas iš šviežių ingredientų čia ir dabar, meniu sudarė italas Gian Luca Demarco, o desertus kuria konditeris Algirdas Simonas Žiogas. Avenue Brasserie (P. Višinskio g. 34) siūlo europietišką virtuvę miesto centre, vietą, kurioje pokalbiai natūraliai užsitęsia ilgiau, nei planuota. O jei nori kažko sveikesnio – Valerijono arbatinė (Vilniaus g. 173), vienos seniausių šalyje vaistinės arbatinė, siūlo vegetarišką ir veganišką maistą, legendiniais tapusius virtus bulvių cepelinus su avinžirniais ir ąžuolo gilių kavą, kurios kitur mieste tikrai nerasi.
Kelionė šiek tiek toliau
Jei nori truputį toliau nuo miesto, Kėdainių g., Skėmių kaime, Radviliškio rajone, laukia „Skėmių traktierius” – vieta, perkelianti svečius į praėjusį amžių. Šeimininkė Morta pasodina prie stalo, pavaišina senoviškais valgiais ir midumi, o vakaras baigiasi liaudišku vaidinimu, dainomis ir šokiais, kuriuose patys svečiai tampa artistais.