Turinio kūrėja Aistė Svarauskaitė, socialiniuose tinkluose daugybei pažįstama kaip mondayjazz, mados pasaulyje sukasi jau trylika metų. Tačiau per šį laiką jos santykis su drabužiais išgyveno tikrą evoliuciją – nuo tiesiog estetiškos saviraiškos iki gilaus pasinėrimo į tvarios mados filosofiją. Šiandien Aistė ne tik dalijasi stilingais deriniais, bet ir edukuoja savo auditoriją apie tamsiąją mados industrijos pusę, skatindama rinktis kokybę, o ne kiekybę. Šiame interviu – apie tai, kaip suformuoti racionalius pirkimo įpročius, kodėl verta ieškoti „lobių“ second – hand parduotuvėse ir kaip pamažu susikurti spintą, kurioje kiekvienas daiktas turi savo prasmę.
Aiste, kaip galėtumėme tave pristatyti? Galbūt keletą sakinių apie tave pačią.
Esu rinkodaros projektų vadovė vienoje Vilniaus įmonių bei turinio kūrėja, mylinti madą ir besidominti tvarumu joje ir ne tik. Šią veiklą pradėjau dar būdama antrakursė studentė, tad turinį kuriu jau bene 13 metų. Per visus šiuos metus jis stipriai kito, evoliucionavo, atsirado naujų temų ir krypčių – visai kaip ir mano pačios gyvenime.
Kaip prasidėjo tavo kelionė su tvarumu ir sąmoningu stiliumi?
Mada ir stiliumi domėjausi nuo mažumės, tačiau tai visada buvo tik funkcija ir galimybė išreikšti save. Per daug nesigilinau į tai, iš kur drabužiai atsiranda, kokia yra jų istorija. Tačiau prieš gerus 6 metus mano akiratyje pradėjo rastis vis daugiau informacijos apie tamsiąją mados pusę. Esu labai žingeidi ir, jei tema man įdomi – neriu į ją giliai. Taip nutiko ir su tvarumu madoje, tai tapo bene pagrindine mano domėjimosi tema.
Šioje temoje pradėjau pastebėti labai daug neteisybės, godumo, tuo pačiu ir informacijos trūkumo bei visuomenės švietimo stokos. O tuo pačiu metu pati buvau truputėlį pametusi save socialiniuose tinkluose ir pradėjau galvoti, ar man pačiai patinka mano kuriamas turinys, tad tvarumas madoje natūraliai tapo ir nauja turinio kryptimi, ir savo žinių pasidalinimo objektu, ir auditorijos švietimu.
Kokia yra tavo stiliaus filosofija?
Less is more, but with a pinch of salt. Labai mėgstu klasiką, minimalizmą, skandinavišką estetiką. Tačiau tuo pačiu labai mėgstu spalvas ir išskirtines, niekur nematytas detales. Bandau šias dvi temas miksuoti tarpusavyje ir žiūrėti, kas gausis. Manau, kad asmeninis stilius gali būti labai įvairus ir jo kūrimas gali vykti nors ir visą gyvenimą. Svarbiausia, kad procesas būtų smagus.
Turi didelį būrį sekėjų. Kas sunkiausia ir kas maloniausia bendraujant su tokia auditorija? Ar jauti atsakomybę prieš juos?
Jaučiu didžiulę atsakomybę prieš savo auditoriją ir, matyt, tai yra vienas sunkesnių dalykų. Ne todėl, kad pati atsakomybė svertų, bet todėl, kad mano tema yra tokia, kurią reikia labai atidžiai patikrinti. Neleidžiu sau pateikti informacijos iš bet kokių šaltinių, su iš piršto laužtais faktais. Taip pat neleidžiu sau nepagarbaus turinio, auditorijos apgaudinėjimo kažkokiomis reklamomis, kurios man pačiai iš tikrųjų neaktualios ir panašiai. Mano auditorija yra išsilavinusi, žingeidi ir pagarbi, todėl tokia pati stengiuosi būti ir aš.
Blogiausias dalykas, mano akimis, ką gali daryti turinio kūrėjas – galvoti, kad jo auditorija yra buka ir nieko nesupranta. Žmonės yra labai pastabūs ir atsirenka, ką jiems sekti, o aš noriu, kad mane sektų žmonės, kuriems rūpi juos supantis pasaulis, o ne pigios dramos. Kadangi mano auditorija yra tokia, kokią įvardijau – man be galo malonu gauti žinučių, kad mano turinys pakeitė jų požiūrį į apsipirkimą, padėjo keisti turimus įpročius tvaresniais, suteikė žinių. Bene visada stengiuosi atsakyti į komentarus ir žinutes, tad labai malonu suprasti, kad turinį kuri ne sau, o kitam žmogui. O kai prieš save matai tik ekraną, tą labai lengva pamiršti.
Koks tavo santykis su mados tendencijomis – ar jos gali būti tvarios?
Mados tendencijos man yra terpė kūrybai. Kadangi gajausios jos greitosios mados parduotuvėse, o aš jose daug metų neapsipirkinėju, tiesiogiai prie jų prisiliečiu nestipriai. Tačiau man svarbu tai, kaip atrodau – noriu rengtis šiuolaikiškai, tad tikrai stebiu jas ir žinau, kas yra trendy šiuo metu. Kodėl sakau, kad tai terpė kūrybai? Jei kažkokia tendencija mane sužavi, jei nusprendžiu, kad ji man nebus tik mėnesio laiko užgaida, galvoju, kaip ją pritaikyti tvariau: gal kažką pasigaminti pačiai, gal susirasti antrų rankų parduotuvėse ar panašiai.
Manau, kad tendencijos gali būti tvarios, jei su jomis elgiamasi tvariai – jei tau tikrai reikia tos „Stanley“ gertuvės ir tu ją naudosi kasdien metų metus – nuostabu! Bėda ta, kad 99 % atvejų tendencijos yra itin trumpalaikės ir žmonės net nesusimąsto, kas nutinka su ta „Labubu“ lėle, kuria jie pasidžiaugė mėnesį ir išmetė.
Kaip mokytis atskirti emocinį pirkinį nuo racionalaus?
Man labiausiai pasiteisina sąrašo vedimas ir kalbėjimasis su savimi. Vos tik pamatau man patinkantį daiktą ir užsidega „noriu!“ lemputė, pirmiausia paklausiu: „Na, ar tikrai?“. Ir tiesa ta, kad daugelio dalykų mes nenorime jau po pirmo klausimo, bet jei tų klausimų neklausiame, perkame vedini impulsyvumo. Jei visgi atsakymas teigiamas, įtraukiu nuorodą į savo sąrašą ir palieku pagulėti. Jei apie tą daiktą negaliu nustoti galvoti kelias dienas ar savaites, leidžiu sau jį įsigyti.
Bet būna ir taip, kad po kiek laiko atsidariusi tą sąrašą nesuprantu, kodėl tas daiktas ten atsidūrė. Taip pat padeda ir biudžeto nusistatymas: paskyrus sau konkretų pirkinių biudžetą, jį norėsis išleisti tikrai tik tiems daiktams, kurių mums reikia arba kurie mums be galo patinka ir yra verti atsirasti spintoje.
Kas tavo mados ikona arba didžiausias įkvėpimas?
Turbūt nepasakysiu vieno vardo, nes įkvėpimas kartais ateina net ne iš žmonių. Bet mane žavi Kate Moss 90-ųjų stilius, Victoria Beckham, paskutiniu metu mano visiška girl crush yra Olivia Dean. Taip pat žaviuosi Harry Styles ir Jacob Elordi stiliumi.
Kaip pasikeitė tavo spinta per pastaruosius 5 metus?
Praktiškai nebeliko greitosios mados prekės ženklų drabužių, liko labai labai mažai gaminių iš poliesterio, stipriai padaugėjo lietuvių kūrėjų gaminių ir iš antrų rankų įsigytų drabužių bei aksesuarų.
Pagrindinis kriterijus perkant naują (ar dėvėtą) daiktą?
Ar man jo tikrai reikia, ar aš jį tikrai priderinsiu ne tik progoms, bet ir kasdienai, bei drabužio sudėtis ir kokybė.
Trys mėgstamiausios second-hand vietos?
„Think2“, „Humana“, „Vinted“.
Ką darai su drabužiais, kurių nebenešioji?
Parduodu „Vinted“, dovanoju artimiesiems, bandau pernaudoti, jei įmanoma, o jei drabužis nebetinkamas naudojimui – dažniausiai naudojuosi tekstilės konteineriais.
Koks daiktas tavo spintoje tarnauja ilgiausiai?
Turbūt klasikinis juodas švarkas. Tai yra toks drabužis, kurio nedėviu labai dažnai, bet tuo pačiu – absoliuti klasika, tinkama visoms gyvenimo progoms, tad net ir mažiau dėvimas jis visada mano spintoje.
Tavo geriausias rastas „lobis“ iš antrų rankų?
Romoje, Italijoje, esu radusi originalų „Ermenegildo Zegna“ švarką, kurių vertė siekia ir 5000 eur. Už švarką mokėjau nei daug, nei mažai – 5 eur. Šis lobis buvo galbūt vertingiausias. O vienas sėkmingiausių lobių – netikėtai Kopenhagoje užtiktame blusturgyje įsigytas originalus „JW Anderson“ rankinukas.
Kaip kovoti su noru pirkti, kai matai nuolaidas?
Atsisakyti įvairių elektroninių parduotuvių naujienlaiškių bei nesekti socialiniuose tinkluose įvairių prekės ženklų. Man asmeniškai šie kanalai yra pagrindiniai, per kuriuos kyla pagundos.
Ar yra prekės ženklų, kurių principingai niekada neperki?
Taip, ir gana daug. Pirmiausia tai „Shein“, „Temu“ ir panašūs – jei žmogui bent kažkiek rūpi jį supanti aplinka, nuoširdžiai nesuprantu, kaip galima čia apsipirkinėti. Taip pat principingai neapsipirkinėju „Zara“, „H&M“, „Reserved“, „Mango“ ir kitose panašiose greitosios mados parduotuvėse.
Trumpas palinkėjimas skaitytojams, kurie ieško savo kelio į tvaresnę spintą.
Nebandyti pritaikyti visų tvarumo principų per vieną naktį, nes tokie pokyčiai yra ilgi, kalnuoti ir vingiuoti. Jaukintis tvarumą pamažu, kad būtų patogu, nes tik taip tas pokytis bus ilgalaikis. O kai pajusite, ką reiškia dėvėti kokybiškus drabužius, atgal grįžti nesinorės. 🙂