„Upės pievos ūkis-Boar Bistro“ istorija prasidėjo neįtikėtinai – per patį pandemijos įkarštį, kai Belfasto spūstis ir miesto triukšmą pakeitė ramybė bei nauja svajonė. Ramunė ir Seán Farnan dešimtmečius kauptą patirtį Airijos restoranų versle nusprendė parsivežti į Lietuvą, vaizdingą Mituvos upės slėnį. Šiandien čia plyti didžiausias šalyje levandų laukas, o lankytojus pasitinka autentiškas bistro ir terapinė gamtos ramybė. Interviu su Ramune – apie drąsą sudėti visas santaupas į viziją, „akinius“ nuo aplinkinių skepticizmo ir kaimo gyvenimą, kuriame kiekviena diena yra kova už svajonės ateitį.
Kaip prasidėjo „Upės pievų ūkio“ istorija? Nuo ko viskas iš tiesų startavo jūsų šeimai?
„Upės pievų ūkio-Boar Bistro“ istorija gimė netikėtai – per patį pandemijos įkarštį. Tuo metu gyvenome Belfaste, Šiaurės Airijoje, ir sukome įprastą miesto ritmą: spūstys, nuolatinis triukšmas ir skubėjimas. Nors darbas buvo vos už penkiolikos minučių kelio, spūstyse kasdien praleisdavome daugiau nei valandą.
Kai pasaulis sustojo dėl COVID-19, mieste staiga tapo neįtikėtinai ramu. Ši ramybė privertė mus vėl pasijusti gyvais. Pradėjome svarstyti: o kas, jeigu gyvenimą pakeistumėme? Svajojome apie ūkį, bet ne apie tradicinį – norėjome kurti agroturizmo erdvę, kuri puoselėtų kraštovaizdį ir saugotų laukinę gamtą.
Supratome, kad levandos yra idealus pasirinkimas: jos ne tik naudingos gamtai bei žmogui, bet ir puikiai tinka smėlingai žemei, kuri tradiciniam ūkininkavimui būtų buvusi „per prasta“.
Žinojome tobulą vietą – Ramunės šeimos ūkį Lietuvoje, vaizdingame Mituvos upės slėnyje. 2022 metais pasodinome pirmąsias levandų eiles – jos sėkmingai prigijo ir pražydėjo. Tad ir nusprendėme, grįžti namo ir čia, Mituvos žiočių slėnyje, pradėti naują savo gyvenimo etapą.
O kas buvo sunkiausia ar labiausiai gąsdino pradžioje?
Pradžia pareikalavo neįtikėtinos drąsos, nes žengėme į visišką nežinomybę. Su vyru į šią svajonę sudėjome viską: santaupas, viltis ir visą savo energiją. Nors buvo akimirkų, kai užvertos bankų durys vertė svarstyti ką mes darome.
Turėdami sėkmingą restorano patirtį Airijoje, tikėjomės greito starto ir čia. Kai 2024-ųjų lapkritį atvėrėme „Upės Pievos – Boar Bistro“ duris, mus pasitiko netoks audringas lankytojų šurmulys. Tie pirmieji mėnesiai tapo tikru kantrybės egzaminu, kai nuo pavasario pradėjo plūsti lankytojai.
Nors aplinkinių skepticizmas dėl „levandų“ ar „diversifikuoto ūkio“ kartais pasiekia mūsų ausis, mes išmokome užsidėti „akinius“ – ne tam, kad nematytume realybės, o tam, kad neprarastume savo tikslo. Kiekviena abejonė iš šalies mums tik dar stipriau primena, kokią novatorišką ir drąsią idėją įgyvendiname. Tas vidinis tikėjimas tuo, ką kuriame, yra stipresnis už bet kokią laikiną tylą ar šaltį.
Kada supratote, kad norite ne tik gyventi už miesto, bet ir kurti vietą, į kurią galėtų atvykti kiti žmonės?
Visa tai nuo pat pradžių buvo mūsų plano dalis. Agroturizmas yra milžiniškas judėjimas Airijoje, Anglijoje ir visoje Europoje, tad šią kultūrą norėjome atvežti ir čia. Mums tai – nuostabus būdas derinti ramų kaimo gyvenimo būdą su nuolatiniu šurmuliu, priimant žmones, kurie vertina autentiškumą. Norime, kad lankytojai savo akimis pamatytų, iš kur atkeliauja jų maistas ir gėrimai, arba tiesiog kurtų brangius prisiminimus mūsų levandų laukuose.
Mūsų 12 metų patirtis „The Boar Bistro“ restoraną Airijoje parodė, puikiai supratome: norint pritraukti žmogų į kaimą, reikia jį kažkuo sudominti. Todėl „Boar Bistro“ mums tapo ašimi – norėjome, kad ne tik levandų kvapai, bet ir nepamirštami skoniai viliotų lankytojus sugrįžti bet kuriuo metų laiku. Taip gimė mūsų vizija: sukurti ne šiaip namus už miesto, o gyvą traukos vietą, kurioje galima sustabdyti akimirką ir į kurią norisi grįžti vėl ir vėl.
Kaip gimė mintis apie levandas, edukacijas, restoranėlį?
Prisipažinsiu atvirai – idėja Lietuvoje auginti levandas priklauso mano vyrui, Šonui, tačiau mūsų realybė kalba pati už save: puoselėjame 2 hektarų levandų lauką – didžiausią visoje Lietuvoje.
Vystydami ūkį vadovaujamės auksine agroturizmo taisykle: neužtenka turėti vieną unikalią detalę, jų reikia bent kelių, kad lankytojas pajustų vizito vertę. Taip mūsų vizija susidėliojo iš trijų pagrindinių polių: gamtos, skonio ir pažinimo.
- Skonis: „Boar Bistro“. Restoranėlis tapo natūralia ūkio tąsa. Turėdami beveik 12 metų patirtį svetingumo sektoriuje Šiaurės Airijoje, tiksliai žinojome, kaip sukurti vietą, kuri savo atmosfera skirtųsi nuo tradicinių restoranų. Šiandien „Boar Bistro“ pritraukia svečius ne tik iš visos Lietuvos, bet ir iš įvairių Europos kampelių. Čia veikia ir krautuvėlė, kurioje galima įsigyti mūsų gaminamų natūralių levandų produktų, airiškos duonos, užtepėlių bei arbatų (juos jau galima rasti ir mūsų internetinėje parduotuvėje www.upespievos.com).
- Pažinimas: Edukacinės programos. Pastebėjome, kad žmonės apie levandas žino stebėtinai mažai, tad nusprendėme juos pakviesti į informatyvią ir juslinę kelionę. Edukacijos leidžia svečiams pasinerti į tikrą, natūralų aromatą, kurį kartais sunku rasti net populiariausiuose vietose. Taip pat edukacijos metu svečiai degustuoja gurmaniškus, netradicinius skonius.
- Gamtos terapija bet kuriuo metų laiku. Tai mūsų ramybės oazė, kurioje šeimos, draugai ar kolegos kuria brangius prisiminimus.
Supratome, kad norint pritraukti turistų grupes į kaimo vietovę, reikia pasiūlyti visą kompleksą patirčių. Šiandien džiaugiamės, kad šis derinys veikia – mes ne tik mėgaujamės kaimo gyvenimo būdu, bet ir esame apsupti žmonių, kurie vertina mūsų kuriamą autentiškumą.
Koks šiandien atrodo jūsų tikras dienos ritmas ūkyje? Kas jame gražiausia, o kas – sunkiausia?
Mūsų kasdienybė ūkyje – tai nuolatinis kūrimo procesas, kuriame romantikos yra kur kas mažiau, nei gali pasirodyti iš šono. Tikrasis ritmas šiandien, vasario mėnesį, sukasi aplink naujo sezono planavimą, produktų kūrimą bei aktyvų bendravimą su klientais. Savaitgaliais visas dėmesys skiriamas virtuvei ir svečių laukimui.
Kalbant apie levandas, šiuo metų laiku viskas tarsi sulėtėję. Vos tik orui pradėjus šilti sugrįšime į laukus.
Gražiausia šiame ritme – nepakeičiamas ramybės pojūtis ir gamtos cikliškumas. Tas metas, kai levandos galiausiai sužysta, svečiai vaikštinėja po laukus, o terasoje skamba juokas ir šviečia saulė – mums tai pats gražiausias ir prasmingiausias laikas, primenantis, dėl ko visa tai darome.
Tačiau sunkiausia – emocinis krūvis dėl nepastovumo. Esame dar visai jaunas verslas, todėl nuolatinis klausimas „kas toliau?“ kartais sekina labiau nei fizinis darbas. Kiekviena savaitė vis dar yra tam tikra kova už svajonės ateitį.
Ką jums reiškia žmonės, atvykstantys į „Upės pievas“? Kokią nuotaiką norite, kad jie išsivežtų su savimi?
Kadangi „Boar Bistro“ viruvė buvo įruošta mano vyro Šono vizija, jis į kiekvieną atvykusį svečią žiūri su ypatingu dėmesiu ir atsakomybe. Šonui be galo svarbi kiekviena detalė ir kiekvieno žmogaus nuomonė. Mums svarbiausia, kad iš „Upės pievų“ žmonės išsivežtų ne tik pilnus krepšelius, bet ir neįkainojamą patirtį. Norime, kad jie išvyktų pajutę tą tikrą, terapinę ramybę, kuri priverstų juos čia sugrįžti vėl ir vėl.
Kiekvienas laimingas svečias mums yra didžiausias patvirtinimas, kad einame teisingu keliu.
Jei galėtumėte trumpai apibūdinti, kuo ši vieta yra jums patiems – kas tai būtų: svajonė, darbas, gyvenimo būdas, ar kažkas dar daugiau?
Mums ši vieta yra viskas viename: tai yra svajonė- kasdienis darbas ir gyvenimo būdas. Tai vieta, kurioje norime dalintis pirmaprade ramybe, levandų aromatais ir unikaliais Šono kuriamais skoniais. Esame įpratę nuolat skubėti, net kai tam nėra jokios priežasties, ir pamirštame, ką reiškia tiesiog būti čia ir dabar. „Upės pievos“ yra mūsų pastanga sukurti erdvę, kurioje žmogus bent trumpam sustotų, giliai įkvėptų ir prisimintų, ką reiškia mėgautis akimirka.
Kokių veiklų ar patirčių gali tikėtis lankytojai pas jus apsilankę? Ar „Upės pievos“ kiekvienu sezonu atrodo ir jaučiasi vis kitaip?
„Upės pievos“ – tai vieta, kuri kartu su gamta nuolat mainosi, todėl kiekvienas apsilankymas čia yra kitoks. Mūsų svečiai gali tikėtis ne tik pramogų, bet ir tikro kaimo gyvenimo potyrio.
Nuostaus saulėlydžių stebėjimas ištisus metus -jaukioje ir gurmaniškoje aplinkoje. Gyvenimas prie upės taip pat niekada nesustoja: pro langus galima išvysti žvejus, tyliai slystančias valtis, bebrus, gulbes, gandrus, o ankstyvą rytą – pakrantėje šmėžuojančias stirnas.
Ūkio gyventojai ir pramogos Mūsų augintiniai – žąsys, vištos ir avys, laisvai klajojančios po laukus – sukuria neįtikėtiną ramybės pojūtį. Avys fotogeniškos ir labai mėgstančios bistro svečius. Nuo liepos pabaigos iki spalio vidurio lankytojus kviečiame į kukurūzų labirintą. Kasmet jo temą laikome paslaptyje, kol ateina laikas ją atskleisti. Praėjusias du metus labirintas pasakojo mūsų šeimos istoriją „Iš Airijos į Lietuvą“ 2024, o 2025 Lietuvos žemėlapis.
2 hektarų levandų laukas – lietuviškas provancas, pagrindinis traukos taškas. Nuo birželio pradžios iki liepos pabaigos jis virsta violetine jūra, kurioje šiemet jau planuojamos pirmosios vestuvių fotosesijos bei šventės. Tai ir pats aktyviausias edukacijų metas, nors jos vyksta ištisus metus. Jų metu svečiai ne tik sužino apie levandų istoriją ir rūšis, bet ir gali stebėti eterinio aliejaus ir hidrolato gamyba.
O kas toliau? Kokią didžiausią svajonę piešiate „Upės pievoms”?
Mūsų vizija „Upės pievos“ taptų lankytina vieta ir visapusiška poilsio oaze bet kuriuo metų laiku.