Mūsų kasdienė savijauta priklauso nuo daugybės veiksnių, įskaitant žarnyno mikroflorą, sudarytą iš milžiniškos mikroorganizmų įvairovės. Šie mikroorganizmai dalyvauja virškinimo procesuose, padeda pasisavinti maistines medžiagas, palaiko imuninės sistemos veiklą ir prisideda prie bendros organizmo pusiausvyros. Pastaruoju metu vis daugiau dėmesio sulaukia probiotikai – gyvos bakterijos, kurios gali padėti palaikyti arba atkurti naudingų mikroorganizmų balansą žarnyne. Šiame straipsnyje plačiau aptarsime jų sudėtį, funkcijas ir privalumus.
Probiotikų veikimo principai
Probiotikai – tai gyvos bakterijos, teikiančios naudą žmogaus sveikatai, o ypač virškinimo sistemai. Jie gali pagerinti natūralią žarnyno mikroflorą, kurią dažnai sutrikdo tokie veiksniai, kaip antibiotikų vartojimas, netinkama mityba, stresas ir pan. Probiotikai:
- Stiprina žarnyno sienelės barjerą ir neleidžia toksinams patekti į kraujotaką;
- Padeda gaminti vitaminus ir kitas naudingas medžiagas;
- Gamina rūgštis, kurios sukuria nepalankią terpę kenksmingiems mikroorganizmams;
- Moduliuoja imuninės sistemos atsaką;
- Varžosi su kenksmingomis bakterijomis dėl maisto medžiagų ir prisitvirtinimo vietų žarnyne;
- Pagerina maistinių medžiagų pasisavinimą iš maisto.
Probiotikai natūraliai aptinkami žarnyne, tačiau taip pat gali būti gaunami su maistu ar papildais. Dažniausiai naudojamos probiotikų rūšys:
- Lactobacillus;
- Bifidobacterium;
- Saccharomyces boulardii.
Gerųjų bakterijų (probiotikų) privalumai
Gerosios bakterijos pasižymi įvairiais privalumais:
- Stiprina imuninę sistemą, padeda kovoti su infekcijomis;
- Padeda virškinti maistą;
- Mažina viduriavimą, pilvo pūtimą, dirgliosios žarnos simptomus;
- Normalizuoja cukraus kiekį kraujyje;
- Reguliuoja riebalų apykaitą;
- Padeda kovoti su nutukimu ir diabetu;
- Mažina nuovargį, gerina nuotaiką;
- Padeda esant odos, burnos ar makšties infekcijoms;
- Gali padėti sumažinti uždegiminius procesus organizme;
- Prisideda prie geresnio maistinių medžiagų, pvz., kalcio, magnio, geležies, įsisavinimo;
- Gali pagerinti bendrą žarnyno motoriką ir reguliuoti tuštinimosi ritmą;
- Gali padėti sumažinti kai kurių alergenų poveikį ir palengvinti alerginių reakcijų intensyvumą (pvz., sezoninių alergijų).
Probiotikų nauda ypač pastebima susidūrus su viduriavimu, kurį sukėlė antibiotikų vartojimas.
Kaip pasirinkti probiotikus?
Ne visi probiotikai yra vienodai veiksmingi. Renkantis tinkamą preparatą rekomenduojama atsižvelgti į:
- Bakterijų padermes. Probiotikų poveikis priklauso ne nuo bendros bakterijų rūšies, o nuo konkretaus štamo. Kiekvienas štamas turi unikalių savo savybių: vieni padeda virškinimui, kiti stiprina imuninę sistemą ir pan.
- Bakterijų kiekį. Probiotikai skaičiuojami kolonijas formuojančiais vienetais (CFU). Svarbu ne tik didelis kiekis, bet ir tai, kad bakterijos išliktų gyvybingos iki vartojimo pabaigos.
- Sudėtį. Kartais į sudėtį įtraukiami prebiotikai, kurie padeda probiotikams augti. Jie veikia kaip energijos šaltinis ir leidžia gerosioms bakterijoms greičiau įsitvirtinti žarnyne. Kad probiotikai išliktų gyvybingi visą vartojimo laiką, į sudėtį kartais taip pat įtraukiamos medžiagos, kurios apsaugo bakterijas nuo temperatūros, drėgmės ir pan. Dažniausiai tai būna natūralūs, žmogui nepavojingi junginiai.
- Probiotikų formą. Tai gali būti kapsulės, milteliai, skysčiai ir pan. Probiotikų forma svarbi, nes nuo jos priklauso, kaip gerai bakterijos išgyvens skrandyje. Dalis gamintojų naudoja specialias kapsules, kurios ištirpsta tik žarnyne ir apsaugo bakterijas nuo skrandžio rūgšties.
Kokybiškas probiotikas pasižymi aiškiai pagrįsta sudėtimi ir veikimo logika – nuo kruopščiai atrinktų štamų iki formos, padedančios jiems išlikti aktyviems. Toks preparatas turi didesnę tikimybę suteikti norimą naudą.