Kai birželio pradžioje Vilniuje vyksta „Baltic Pride“, miestas tampa ryškesnis, drąsesnis ir gyvesnis. Šios šventės centre – Vladimiras Simonko, vienas pagrindinių LGBTQ+ bendruomenės balsų Lietuvoje. Jis jau daugelį metų organizuoja „Pride“ ir siekia, kad visi galėtų jaustis saugūs būti savimi. Šiame pokalbyje – apie šių metų šūkio reikšmę, iššūkius ir kodėl „Pride“ Lietuvoje vis dar svarbus. Tai ne tik spalvinga šventė – tai ir stipri žinutė apie laisvę.
Kaip apibūdintumėte šių metų „Baltic Pride“ šūkį „Laisvi būti (savimi)“? Kuo jis svarbus šių dienų kontekste?
Šūkis „Laisvi būti (savimi)“ – tai esminis priminimas apie laisvę, kuri daugeliui dar nėra savaime suprantama. Šiandien, kai vis dar tenka ginti LGBTQ+ bendruomenės teises, šis šūkis tampa ne tik kvietimu švęsti, bet ir drąsos pareiškimu. Šūkis atskleidžia tai, kad orus ir atviras gyvenimas neturėtų būti privilegija – tai turi būti teisė kiekvienam.
Šiemet festivalis Vilniuje vyks jau šeštą kartą. Kuo ši „Baltic Pride“ versija išsiskiria iš ankstesnių?
2025-ųjų festivalis – tai turinio, formų ir tarptautiškumo sintezė. Turime „Pride namus“ – bendruomenės erdvę, kurioje visą savaitę vyks diskusijos, susitikimai, koncertai. Organizuosime teatrališką renginį „Pride balsai“, kuriame susipina menas ir aktyvizmas. Ir žinoma, eitynes „Už lygybę!“, kurios šiemet bus dar didesnės ir įtraukesnės, su galingu koncertu po atviru dangumi. Tai jau ne tik viena diena – tai visa savaitė, pilna įkvėpimo ir bendrystės.
Nuotrauka: Nacionalinė LGBT teisių organizacija LGL
Kuo „Baltic Pride“ Vilniuje skiriasi nuo panašių renginių Vakarų Europoje ar kitose šalyse?
„Baltic Pride“ vis dar turi stiprų socialinės kovos krūvį. Vakaruose tai dažnai – šventė, Lietuvoje – šventė ir žinutė viename. Mums vis dar tenka įrodinėti, kad egzistuojame, kad mūsų balsas svarbus. Bet tuo pačiu tai suteikia festivaliui autentiškumo – jis ne paviršutiniškas, o gilus, turintis aiškią misiją.
Kaip pavyksta suburti tokį platų tarptautinių ir vietinių partnerių tinklą vienai savaitei? Kokie buvo didžiausi iššūkiai ruošiant šių metų „Baltic Pride“ Vilniuje?
Tai ilgamečių ryšių, pasitikėjimo ir vertybinio dialogo rezultatas. Turime stiprių partnerių tiek Lietuvoje, tiek užsienyje – jie žino, kad „Baltic Pride“ Vilniuje svarbus ne tik mums, bet ir visai regiono bendruomenei. Didžiausias iššūkis – logistika. Renginių daug, jie įvairūs, vyksta skirtingose erdvėse, reikia užtikrinti saugumą, informacijos sklaidą, atliepti bendruomenės poreikius.
Kuris šių metų festivalio momentas Jums pačiam yra asmeniškai svarbiausias ar laukiamiausias?
Eitynės „Už lygybę!“ – tai mūsų festivalio širdis ir stuburas. Bet šiemet ypatingai laukiu „Pride balsų“. Tai emocinis vakaras, kuriame bendruomenės istorijos susijungia su meno jėga. Tai akimirka, kai matai, kiek daug talentų, kiek daug pasiryžimo būti matomiems – tai įkvepia.
Nuotrauka: Nacionalinė LGBT teisių organizacija LGL
Kaip padrąsintumėte tuos, kurie galbūt pirmą kartą svarsto dalyvauti „Baltic Pride“, bet vis dar dvejoja?
Nedvejokite – jūs nesate vieni. „Baltic Pride“ yra saugi erdvė, kurioje galėsite būti tokie, kokie esate. Tiesiog ateikite – net ir tylus dalyvavimas yra stipri žinutė. Jūsų buvimas – jau pokytis.
Kaip, Jūsų akimis, keitėsi LGBTQ+ žmonių matomumas ir teisės Lietuvoje nuo pirmojo „Baltic Pride“?
Per šiuos metus įvyko milžiniški pokyčiai. Nuo pilnos tylos ir marginalizacijos iki viešų diskusijų Seime, televizijoje, gatvėje. Taip, įstatyminė bazė dar atsilieka, bet visuomenės sąmonėje įvyko lūžis – vis daugiau žmonių mato LGBTQ+ žmones kaip savo artimuosius, draugus, kolegas. Ir tai – negrįžtamas procesas.
Ką reiškia „būti laisviems, būti savimi“ Jums asmeniškai – ne tik kaip LGL vadovui, bet ir kaip žmogui?
Tai reiškia gyventi be baimės. Turėti galimybę mylėti, reikšti emocijas, būti matomais. Man, kaip žmogui, tai yra orumo pagrindas. O kaip LGL vadovui – tai atsakomybė, kad kuo daugiau žmonių Lietuvoje tai patirtų.
Nuotrauka: Nacionalinė LGBT teisių organizacija LGL
Kitose šalyse „Pride“ yra viena laukiamiausių metų švenčių. Ar nesijaučiate pavargęs nuo nuolatinės būtinybės aiškinti, kad „Pride“ – tai džiaugsmo, o ne protesto žygis?
Kartais pavargstu, bet tai būtina. Kol žmonės vis dar klausia, turime atsakyti. Ir kol LGBTQ+ žmonėms reikia kovoti už savo teises, „Pride“ visada bus ir šventė, ir protestas viename. Švęsti laisvę – tai irgi veiksmas.
Ką išmokote per visus šiuos metus organizuodamas „Baltic Pride“?
Išmokau, kad pokytis – ne sprintas, o maratonas. Išmokau pasitikėti bendruomene, girdėti ją. Ir svarbiausia – supratau, kad net ir maži žingsniai gali atverti labai plačius kelius. Jei prieš dešimt metų man kas būtų pasakęs, kad turėsime tokią „Pride“ savaitę Vilniuje – nebūčiau patikėjęs. O šiandien tai – realybė.
Ačiū už pokalbį
