Vis labiau augančios įvairių prekių gamybos ir vartojimo apimtys sukėlė aplinkos taršos problemą, kuriai sumažinti būtinas tvarus vartojimas. Jo svarba aptariama jau ne vieną dešimtmetį: vertinami ilgaamžiai ir kokybiški produktai, o plastikinius puodelius, šiaudelius, polietileninius maišelius keičia daugkartinio vartojimo gaminiai. Tačiau prekybininkai pastebi, kad to negana – išpopuliarėjus elektroninei prekybai, tapo lengva pasiekti pigias, neekologiškas prekes, todėl tvarumas kartais lieka tik iliuzija.
Septintus metus visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose vykstančių „Uodo šeimos turgelių“ iniciatorė Gitana Granickienė pasakoja, kad žmonių mąstymas keičiasi: „Savo šeimos nebenaudojamų daiktų ar drabužių pardavimas yra puikus būdas sutaupyti, vartoti prasmingai ir atsakingai – mes turgeliuose sulaukiame nemažai dalyvių. Tačiau žmonėms vis dar trūksta sąmoningumo, jie nesupranta, kad greita mada ir išaugęs vartojimas yra didžiulė grėsmė.“
Kasmetiniai renginiai šeimoms jau tapę tradicija – tėvai apsilanko kartu su vaikais, kurie ne tik smagiai leidžia laiką, tačiau ir ugdomi jų verslumo pagrindai. Mokyklinio amžiaus vaikams yra įrengiamos specialios prekybos salelės, kuriose galima parduoti savo nenaudojamus drabužius, žaisliukus ar knygas.
Turgeliuose aktyviai prekiauja ir verslios mamos, gaminančios rankų darbo papuošalus, siuvančios ar mezgančios drabužius, užsiimančios kitais rankdarbiais. Bėgant metams renginys įgavo pagreitį ir dalyviai suvažiuoja iš aplinkinių miestų, kai kurie – kartu su organizatoriais keliauja per visą Lietuvą.
G. Granickienė dalinasi, kad 2019 m. buvo sudėtingi, nes sunku konkuruoti su kitais nuolat vykstančiais renginiais, pigių prekių parduotuvėmis, vis labiau populiarėjančia elektronine komercija. Be to, žmonės įprato taupyti savo laiką – dėvėtus drabužius dovanoja, aukoja ar tiesiog išmeta, o patys įsigija naujus.
Nepaisant besikeičiančių aplinkybių, organizatoriai tiki, kad kasmet vykstančios mugės, parodos, ugdomieji renginiai prisidės prie to, kad ekonomiškas vartojimas bus aptariamas vis plačiau ir žmonės susirūpins planetos tausojimu. Tuomet, palaikydami tvarumo idėją, naudotų drabužių ar daiktų įsigijimą laikys prioritetu.
Visoje Lietuvoje dar nuo 2013 m. organizuojami turgeliai subūrė didelę šeimų bendruomenę, savo nenaudojamų daiktų prekyba kiekviename renginyje užsiima vidutiniškai 100 dalyvių. Per metus suorganizuojama apie 40 turgelių, kuriuose parduodamų prekių kainos svyruoja nuo keliasdešimt euro centų iki keliasdešimt eurų. Nepavykus parduoti prekių, po renginio jas galima padovanoti labdaros įstaigų atstovams, kurie daiktus išdalina vargingiau gyvenančioms šeimoms.
