Pirmą kartą užsukome su draugais jau vakare. Durys buvo atviros, o jie oficialiai kaip ir užsidarę. Kavos tą kartą neparagavome. Bet susipažinome ir paragavome interjero.

Tik įėjus į Backstage Café, nuoširdžiai apsidžiaugiau, kad tokia vieta atsidarė Vilniuje. Nusiminiau, kad ne senamiesty, bet tik trumpam. Juk auga autentiškas rajonas, turintis charakterį ir pritraukiantis savo auditoriją. Robertas, vienas iš įkūrėjų, pridūrė – nuvažiuoji į Berlyną,  vaikštai skirtinguose rajonuose, o kelis geriausius spot’us rasi tik įėjus kažkur giliau. Daugelis apie tokias vietas net nežino. O tai prideda subtilumo.

Backstage Cafe yra įsikūrusi Ševčenkos gatvės loftų kieme. Atvėrus duris, patenki į aukštų lubų erdvę, primenančią Niujorko loftą, kur pirmame aukšte nosį kutena kavos aroma, sklindanti iš baristų labaratorijos, o antrame matai potencialią savaitgalio didžėjaus ložę. Ir ten visada rasi Ievą, Vyteni, Robertą arba vieną iš jų bei elegantišką Italų veislės kurtą – Bakarą, kuri yra ne tik Backstage gyvenimo dalis, bet ir veidas. Čia itin šilta ir jauku dar ir dėl to, jog tai buvę Ievos ir Vytenio namai bei fotografijos studija. Kai kurie daiktai net liko savo senose vietose.

Ieva, Vytenis ir Robertas papasakos daugiau.

Kuo kvėpavote prieš gimstant Backstage Café idėjai?

Vytenis: Dar prieš mokslus dirbau fotografu keliuose internetiniuose portaluose, tad buvau įpratęs stebėti įvykius bei žmones. Pasamonėje nuolat kirbėjo klausimas sau pačiam – kokiu personažu norėčiau būti ir kuo tas personažas gyventų.

Robertas: Po mokyklos įstojau į Taikomają Fotografiją, bet būdamas antrakursis pradėjau filmuoti. Dirbau apšvietėju asistentu, kameros asistentu, filmavau mažus projektėlius. Dabar filmuoju nedideles reklamas, įvairius kūrybinius projekus, bet vis mažiau laiko lieka darbui už kadro.

Ieva: Mes visi susipažinome studijuojant fotografiją. Aš dar esu įgijusi ir Business management bakalaurą, bet vis dėlto labiau gyvenau fotografija – verslo idėja buvo palikta kažkur praeity.

Kurį laiką gyvenote Barselonoje, kur ir gimė mintis atidaryti savo Café. Kaip nusprendėte idėją parsivežti į Vilnių?

Ieva: Barselonoje gyvenome su Vyteniu. Ten gyvendami mėgdavom  užsukti į vietines kavines išgerti rytinės kavos, ar padirbėti, kai namų aplinka žiauriai nebemotyvuodavo. Tiesą sakant, buvome nuolatiniai kavinių lankytojai. Kadangi mūsų darbas tiesiogiai susijęs su estetika, nuolat stebėdavome aplinką ir dažnai pagalvodavome, kad jei turėtume savo kavinę – ją norėtume išpildyti geriau, kadangi dauguma vietų atrodė neišbaigtos ir be sielos. Taip, stebint ir analizuojant aplinką, po truputį susiformavo mūsų kavinės idėja, kuri iš tiesų turėjo būti įgyvendinta Barselonoje.

Kavinės lokacija naujamiestis, o ne senamiestis. Kodėl?

Ieva: Dabartinės Backstage Cafe erdvės anksčiau buvo mano ir Vytenio namai / fotostudija. Kai nusprendėme atsisakyti verslo idėjos Barselonoje ir nutarėme atidaryti kavine Vilniuje, klausimų dėl kitos lokacijos nekilo. Kadangi pastarųjų metų Naujamiesčio virsmas akivaizdus, mes labai patikėjome tuo, kad šis užkampis kažkada bus gyva jaunų kuriančių žmonių svajonių vieta, pilna kavinių, barų, studijų ir t.t. Labai užsidegėme šia idėja. Taip ir pradėjome savo kelią į kavos pasaulį.

Backstage Cafè filosofija. Kokia ji?

Vytenis: Kiekvienas is mūsų yra savitas įdėjų užtaisas, todėl stengiamės kiekvieno norams rasti realizacijos kampelį. Man asmeniškai patinka muzika, tad teko rasti formą, kuria mano vidinis melomanas įsiliejo į mūsų kavinę. Dar ne visos idėjos ir mūsų pomėgiai jau yra išvydę dienos šviesą, bet su laiku tikimės visus juos atskleisti. Backstage yra organiškai besivystantis organizmas, kuris mano manymu, niekada nepasieks galutinės formos ir pastoviai vystysis, keisis.

Robertas: Backstage yra tiek mano, tiek mūsų visų gyvenimo užkulisiai. Čia realizuojasi dauguma mūsų norų, įdėjų. Labai sunku apibūdinti vienu sakiniu kas yra Backstage Cafè. Kaip Vytenis ir minėjo ši vieta nenustos keistis, tad keisis ir vertybės.

Kalbant apie vizualų pavidalą ir tą jausmą, kai esi čia – viskas telpa po vienu žodžiu: kinas. O kavos pusėje, viskas atsiremia į paprasčiausius pojūčius – arba skanu, arba neskanu. Tik štai skanu pusė yra šiek tiek sudetingensė, todėl daug dėmesio skiriame edukacijai, eksperimentams.

Kas turėjo įtakos jūsų skonio ir santykio su kava lavinimui?

Vytenis: Kava visą laiką buvo šalia. Nuo lengvos egzistencijos iki pirmo Coffee Inn ir kitų kavos idėjų, įgyvendintų laikui begant. Supratau, kad geriausias kavos gidas yra geras barista – ne žmogus robotas / kavos aparatas, o personažas, pas kurį norisi grįžti. Kiekvieno baristos atsakomybė – bendravimas su klientais ir jų kavos skonio lavinimas.

Robertas: Kaip bebūtų gaila, geriausias savo kavas ragavau ne Lietuvoje. Keliaudamas išragavau daug skirtingu kavų paruoštų įvairiausiais metodais. Kadangi kol kas didelį dėmesį skiriu pačiai ruošimo technikai, dar negaliu girtis giliausiomis žinomis kavos srityje – skonio paieška vis dar tęsiasi.

Ieva: Atradau kavą, kai nustojau gerti ją su pienu ir cukrumi.

Backstage logotipo veidas – šuo. Kokia šios gražuolės rolė?  

Vytenis: Bakara – italų kurtas. Tai dar vienas tobulas italų aksesuaras, puikiai atspindintis jų estetiką, kuri lygiai taip pat atsiskleidžia ir italų kavos kultūroje.  Kavą galima gerti ir iš degalinės aparato, supiltą į popierinį indelį, arba iš gracingo puodelio, apsuptam kavinės šnabždėsio. Italai kiekvieną smulkmeną sugeba paversti madingu gyvenimo prieskoniu, tad nenuostabu, kad jie būtent šiai veislei užkabino Italų Kurto pavadinimą.

Ieva: Kai galvojome koks logo labiausiai atspindėtų mūsų kavinės konceptą, norėjome personažo, kuris būtų įvairialypis, emocingas ir išraiškingas. Bakara labai tam tiko, juolab turint omenyje, kokį didelį vaidmenį ji vaidina mūsų gyvenime.

Interjeras išskirtinis ir labai jaukus. Daug detalių, kurios turi savo vietą. Kokią erdvę norėjote sukurti ir kas rūpinosi dizainu?

Ieva: Pirmi mūsų žodiniai sketch’ai buvo visiškas minčių kratinys. Kai supratome, kad turime per daug idėjų ir mūsų pačių nuomonės pernelyg dažnai išsiskiria, susiradome dizainerį ir jam patikėjome šią užduotį.  Interjeras mums buvo tarsi savita saviraiškos forma. Vytenis labiau galvojo, kad viskas veiktų: rūpinosi garso aparatūra, projektavo sofas ir spintas, o man svarbiausia buvo sienų spalvos, detalės, kėdės, lempos, indai.. Vėliau prisijungė ir Robertas – padėjo padaryti paskutinius interjero sprendimus. Žodžiu, šis interjeras yra mūsų visų bendro darbo vaisius.

Kavinę įkūrėte nesilaikydami kažkokių stereotipinių standartų ‘kaip ir kas turėtų būti’. Kas įkvėpė tokiam požiūriui?

Vytenis: Nestatėme savęs į rėmus, nesivadovavome kažkokiomis kavinių dogmomis; kiekvieną kartą kažką darydami užduodavome sau klausimą: o tu pats ar taip norėtum? Viską bandome patys, tad daugelis idėjų, išvydusių pasaulio šviesą būna nustumiamos į sandeliuką, jei mes patys jomis nesidžiaugiame. Patys sau esame ir projektuotojai, ir bandomieji triušiai.

Koks yra Backstage Café lankytojas?

Ieva: Mums nėra svarbu, kokie ateina, svarbiausia, kad išeina laimingi!

Robertas: Žmogus, kuris geria kava.

Tai pirmoji jūsų Café. Kiek ilgai užtrukote nuo idėjos pradžios iki įgyvendinimo?

Ieva: Apie metus.

Kaip renkatės kavą? Turite idėjų atsivežti naujų skonių į Lietuvą?

Vytenis: Labai stengiamės kuo greičiau pasivyti kolegas / kavines / baristas, tad dar atsargiai vertiname savo kavos skonį. Bet kai tik perlipsime save, pažadame stengtis atsivežti įdomybių.

Robertas: Visi esame keliavę, kažkas daugiau kažkas mažiau, kartu atsivežėme ir daug įdėjų. Kava yra daug sudėtingesnis dalykas nei daugeliui atrodo iš pat pradžių. Šiuo metu bandome sukurti ir parodyti kitokį / naują santykį su kava.

Café tinkama ne tik puodeliui kavos atsigerti. Visgi čia buvo ir namai, ir studija. Erdvės daug. Ar ateityje bus galima užsukti ne tik cold DRIP’o bet ir espresso martinio? 

Ieva: Bus, ir jau labai greitai!

Ačiū Ievai, Vyteniui ir Robertui už tai, kad įsileido ir papasakojo viską iš kiek arčiau. Tikrai grįšime ir su knyga, ir su draugais, ir be jų.

Adressas: T.Ševčenkos g. 16h Vilnius 03229

Backstage naujienas sekite jų Facebook’e ir Instagram’e