Prisijunk

#chillvietelės

Jurbarkas: 5 vietos, kurias būtina aplankyti

Jurbarkas – miestas vakarų Lietuvoje, dešiniajame Nemuno krante. Nuo Jurbarko iki Seredžiaus (Jurbarko raj.) vingiuoja bene gražiausias kelias Nemuno pakrante, kitaip dar vadinamas Rojaus keliu. Keliaudami šiuo maršrutu atrasite didžiausius Jurbarko krašto lobius – nuo kraštovaizdžio stebuklų iki viduramžius menančių pilių. Na o dabar, pasižvalgykime po 5 Jurbarko krašto perlus, kuriuos būtina aplankyti.

Jurbarko dvaras yra pačiame Jurbarko mieste, vakariniame pakraštyje. Čia, gražiame parke, ant kairiojo Mituvos kranto kunigaikštis Vasilčikovas pastatė stilingus rūmus, praplėtė parką ir visą jį aptvėrė raudonų plytų mūro tvora.

Nuo 1991 m. šiaurinėje oficinoje veikia Jurbarko krašto muziejus. Pietinėje oficinoje nuo 2008 m. įsikūręs Jurbarko turizmo informacijos centras. Buvusi cerkvė, įrengus Parodų ir koncertų salę, pritaikyta meno ir kultūros sklaidai. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, čia gyveno ir kūrė iškilus tarpukario metų Lietuvos skulptorius Vincas Grybas.

Jurbarko Šv. Trejybės bažnyčia – neogotikinio stiliaus katalikų bažnyčia. Pirmoji bažnyčia pastatyta 1430 m. Ją globoti Žemaičių vyskupas įpareigojo Veliuonos kleboną. 1502 m. įsteigta parapija, bažnyčiai dovanotas Žindaičių kaimas.

Dabartinė mūrinė bažnyčia pastatyta Klebono Kazimiero Marcinkevičiaus ir vikaro Antano Kiznio iniciatyva 1901–1907 m. 1907 m. ją konsekravo vyskupas Mečislovas Paliulionis. Į bokštą buvo įkeltas jurbarkiečių JAV lietuvių dovanotas varpas.

Seredžiaus Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia – Seredžiaus miestelyje, prie Dubysos ir Nemuno santakos stovi 1913 m. pastatyta neorenesansinė, stačiakampio plano, halinė, dvibokštė, su penkiasiene apside bažnyčia. Legenda byloja, kad pirmoji medinė Seredžiaus bažnyčia iškilo toje vietoje, kur sustojo šventas paveikslas, plaukęs Nemunu, kai vietos gyventojai jį pasitiko giedodami.

Gelgaudiškio dvaras – Gelgaudiškio dvarą 1842-1846 m. ant Nemuno slėnio šlaito pastatė Prūsijos baronas Gustavas Henrikas Koidelis. Po 1922 m. žemės reformos dvaras buvo išparduotas, o rūmuose įsteigta vaikų prieglauda. Antrojo pasaulinio karo metais čia veikė štabas bei karo ligoninė. Vėliau dvare įsikūrė vaikų namai, kuriuos pakeitė mokykla-internatas ir galiausiai pagalbinė mokykla. 1972 m. prie dvaro buvo filmuojamos kai kurios filmo „Tadas Blinda“ scenos.

Po 1979 m. gaisro dvaras tris dešimtmečius buvo apleistas ir tik 2009 m. Gelgaudiškio bendruomenės pastangomis pradėti restauracijos darbai. Tai vienas originaliausių ir didžiausių Lietuvos dvarų ansamblių, kuriame atspindimi skirtingi architektūros stiliai. Rūmų fasadą puošią 12 kolonų terasa. Gelgaudiškio dvaro rūmus supa vienas didžiausių Lietuvos dvarų parkų, kuriame įrengtas pažintinis takas. Parke galima pasigrožėti retais medžiais bei unikalia ketureile sidabrinių klevų alėja.

Na mūsų maršrutą vainikuoja Panemunės pilis. Nuo senų laikų ant Nemuno pakrantės stovėjo ilga gynybinių pilių grandinė, saugojusi Lietuvą nuo priešų antplūdžių. Spėjama, kad Panemunės pilies teritorijoje galėjo stovėti didžiojo Lietuvos kunigaikščio Vytenio dvaras. 1597 m. tuo metu medinį Panemunės dvarą nusipirko vengrų kilmės didikas Jonušas Eperješas.

Manoma, kad mūrinė pilis pradėta statyti 1604 m. Ant aukštos kalvos buvo pastatyti du dviaukščiai rūmų korpusai: gyvenamasis rytuose ir ūkinis šiaurėje, sujungti aukštos gynybinės sienos su keturių aukštų bokštais pietryčių ir pietvakarių kampuose. Pilis keitė savininkus, o paskutiniam bei garsiausiam – A.Gedgaudui, žuvus 1831 m. sukilime, pilis pradėjo nykti. Nuo 2009 m. pilis pradėta intensyviau rekonstruoti, bandoma atkurti buvusį pilies vaizdą – atstatomi gynybiniai bokštai bei vienas korpusas, atkuriama buvusi pilies struktūra. 2013 m. pilis po rekonstrukcijos vėl atidaryta lankytojams. Dabar pilis priklauso Vilniaus dailės akademijai.

Dar daugiau idėjų vaizdingų maršrutų rasite www.magiclithuania.lt

Naujienlaiškis

Prisijunk
Naujienlaiškis