Su fotografe Anna Čikaidze (Anna Chii Photography)susipažinome visai netikėtai prieš porą metų. Tuo metu Anna dar buvo ekonomikos studentė su hobiu fotografuoti ir įamžinti žavias gyvenimo akimirkas.Susimąstau,kaip šioje ramioje, iš pirmo žvilgsnio, merginoje, slypi tiek daug atradimo džiaugsmo, meilės žmonėms ir aistros siekti svajonių ? Metai ėjo, ekonomistės kelias vis labiau atsiskyrė nuo meniškosios merginos, o fotografija priartėjo kaip niekad arti, kad gyvenime šiuo metu Anna save kukliai, bet užtikrintai pavadina fotografe.

 Anna, papasakok, kaip tavo gyvenime atsirado fotografija? 

Žinote tą jausmą, kai tave nufotografuoja ir žiūrėdamas į nuotrauką sau nepatinki, nes atrodo, jog tai ne tu? Ta nenatūrali, išspausta šypsena ir suvaidinta emocija? Fotografija mano gyvenime atsirado būtent iš asmeninio poreikio matyti save tikrą nuotraukose ir sau patikti. O vėliau, suvokus, kad tas netikrumo jausmas kadruose būdingas ne tik man, bet ir daugumai kitų, kilo noras įamžinti žmonės taip, kad žvelgdami į nuotraukas jie jaustųsi gražūs, tikri bei patiktų sau. Gal todėl nemažą dalį laiko, prieš pradedant fotografuoti bei jau fotografuojant, skiriu pokalbiui, žmogaus pažinimui, supratimui, koks jis yra, bandymui bent truputį užčiuopti jo asmenybę tam, kad galėčiau kuo labiau tą jausmą, tą tikrumą perteikti nuotraukose. 

O kas Tave įkvėpia ir kas yra Tavo įkvėpimo šaltinis?

Įkvėpimo semiuosi iš kitų fotografų, bet didžiausias įkvėpimo šaltinis man lieka mano fotografuojami žmonės. Kiekvienas naujas žmogus, atsiduręs priešais mano objektyvą, slepia naują, dar nepapasakotą istoriją, emocijas, kurias bandysiu perteikti nuotraukose bei ryšį, kurį sukursime per bendrai praleistą laiką. Ir nors atrodo, kokį čia ryšį sukursi per tas kelias varganas valandas, tačiau, patikėkite, ne viena fotosesija baigėsi gražios draugystės pradžia (šypt).

Tavo nuotraukose galima rasti ir kelionių akimirkų. Kokią vietą tavo gyvenime užima kelionės ? Ar jauti, kad kelionės tave keičia?

Kelionės man padeda pažinti save. Atrodo, kad ir kaip gerai save pažįstu, kaskart keliaujant sugebu atrasti iki tol dar nematytas savo puses. Ir tas savęs pažinimas, iš naujo savęs suvokimas keičia mane. Tiesa, vienos kelionės turi didesnį poveikį, kitos šiek tiek mažesnį. Savanoriaujant Pietų Korėjoje ir dirbant su aklais vaikais, teko kasdien gyventi iššūkiais ir naujom patirtim, kaskart plėsti savo komforto bei galimybių ribas, įveikti nemažai baimių ir išbandyti save naujuose, dar nebandytose rolėse. Tačiau kartais didelius pokyčius sukelia ir mažos, dienos trūkmės išvykos į kitą miestą, susipažįstant su naujais žmonėmis ir atrandant to miesto unikalumą.

 Esi baigusi ekonomiką. Ar planuose nusimato šios specialybės pritaikymas gyvenime ir kiek Tavo asmenybeje yra ekonomistės?

Tiesa, esu baigus ekonomika, kuri, atrodytų, yra labai priešingoje barikadų pusėje lyginant su fotografija. Tačiau žinios ir patirtys, įgautos studijų metais, tiek pačiam universitete, tiek ir įvairioje veikloje, kuria užsiėmiau studijų metu, yra be galo naudingos ir fotografijoje. Visgi, fotografija nėra vien kameros mygtuko paspaudimas, nuotraukų perkelimas į kompiuterį ir atsiuntimas klientui, kaip kad kartais gali pasirodyti. Fotografija aprėpia kur kas daugiau. Kai fotografija tampa darbu, kuriame sieki kokybės ir geriausio rezultato, imi suvokti, kad prie pačių nuotraukų kūrimo, mokymosi įvairių fotografijos technikų ir subtilybių prisideda tiek daug kitų dalykų – marketingas, finansų valdymas, verslo strategijos kūrimas ir kitkas. Čia į pagalbą ateina mano patirtys ir žinios iš įgyto išsilavinimo. Ir nors tiesiogiai savo gyvenimo nesieju su įgytu išsilavinumu, esu patenkinta, kad studijos man suteikė vertingų žinių, kurias sėkmingai naudoju dabartinėje veikloje.

Manyje yra ekonomistės bruožų, tikrai. Aš esu analitinis žmogus, kritiškai mąstantis ir mėgstantis spręst problemas. Šie asmenybės bruožai man pasitarnauja ir fotografijoje, ir gyvenime apskritai.

Kalbant apie asmenybę, kaip galėtum save apibūdinti?

Man visada kelia įtarimą žmonės, kurie taip lengvai sugeba save apibūdinti. Tačiau vienas iš ryškesnių mano bruožų tikriausiai būtų optimizmas. Jei kada tektų su manim bendrauti, tai, manau, tikrai neliktumėte nepastebėję mano plačios šypsenos ir pozityvumo, kuriuo bandau užkrėsti ir kitus.

Kas Tau labiausiai patinka fotografijoje? Labiau mėgsti fotografuoti žmones ar gamtą?

Labiausiai man patinka, kai mano fotografuoti žmonės nuoširdžiai džiaugiasi galutiniu rezultatu. Kai žmonės nustoja bijoti kamerų, kai teigia, jog nuotraukose jie atrodo tokie tikri, tokie jie. Tie momentai yra tai, dėl ko myliu fotografiją. Suteikti žmonėms tą jausmą, kurio pati taip ilgai ieškojau nuotraukose, yra be galo gera. Ir kaip jau tikriausiai tapo aišku, fotografijoje koncentruojuos į žmones.

Kokia buvo pati įdomiausia/keisčiausia/sunkiausia fotosesija? Ar dažnai susiduri su žmonėmis turinčiais objektyvo baimę ir kokia yra tavo jaukiausia ir smagiausia fotosesija?

Nesu tikra ar turiu tokias –iausias. Jos visos būna išskirtinės. Sudėtingumas dažniausiai priklauso nuo žmonių drovumo, tačiau tik laiko klausimas, kada jie atsiskleis. Mat dažnai pas mane ateina žmonės, kurie turi objektyvo baimę ir aš juos priimu išskiestom rankom. Pati turėjau tą baimę ilgus metus, todėl puikiai suprantu jų jausmus ir stengiuos sukurti jaukią atmosferą, kai, atrodo, objektyvas išnyksta. Liekam tik aš ir mano fotografuojamas asmuo, o visa kita tebūna nereikšmingos detalės. Manau, tai yra viena iš stipriųjų mano savybių – pajausti žmones ir sukurti tą ryšį, kai aš tampu ne vien fotografe, o žmogumi, su kuriuo galima pasidalinti istorijomis, kuris jas išgirsta ir kuriam nuoširdžiai tos istorijos yra įdomios. Iš to išplaukia ir jaukumas, kadangi jaukiausios fotosesijos būna tada, kai žmogus pamato, jog esu iš tiesų nuoširdi bei atvira bei pats atsiveria. Tada išnyksta nepažįstamo žmogaus baimė ir fotosesija tampa smagiu laiko praleidimu drauge.

Kokie Tavo pomėgiai be fotografijos? 

Nuo jaunystės turėjau pomėgį maisto, ypatingai desertų, gaminimui, kas neseniai išaugo į bandomąjį triušį – maisto blogą Anna Cooks At Nights, kurio pavadinimas yra tiesiogiai susijęs su mano gaminimo ypatumais. Tas blogas sujungia kelis mano pomėgius į vieną – maistą, fotografiją bei rašymą. Dar pridėčiau keliones, knygų skaitymą bei ilgus pokalbius su žmonėmis, prie kavos puodelio (juk tai galima laikyti pomėgiu, tiesa?).

Kaip turėtų atrodyti tavo tobula diena? 

Mano pozityvus požiūris į gyvenimą lemia tai, jog aš stengiuos, kad kieviena diena būtų bent šiek tiek tobula. Kai pagalvoji, tai nėra taip jau sunku padaryti. Užtenka į dieną įtraukti vieną ar kelis širdžiai mielus kintamuosiusi ir akimirkai sustot, kad jais pasimėgauti. Mano atveju, tikriausiai, tai būtų kavos puodelis ir jaukus pokalbis. Įtraukus dar ir kasdieninį tobulėjimą mokantis tai, kas įdomu, brangius žmones, darbą, kuris patinka, laiką, kurį skiriu rašymui bei skaitymui.. kuo gi ne tobulos dienos? Svarbu tinkamas nusiteikimas ir šypsena, kuri iš tiesų kažkaip magiškai viską pagerina.

Užsisakykite mūsų naujienlaiškį!