Dienomis, kai jie nekeliauja, Austėja save atanda dialoge tarp žmonių, verslo ir kūrybos. Ji grafikos dizainėrė, art direktorė, rikiuoja vaizdus ir idėjas, dirba su prekės ženklais, start up’ais, jų įvaizdžiu bei prekinių ženklų strategija. Viena iš OUT Lithuania įkūrėjų, LT Big Brother mentorė ji yra šimto projektų ir veiksmų dalyvė. Tuo tarpu Ignas atsveria Austėjos abstraktų kūrybinį mąstymą, žongliruodamas skaičiais finansų operacijų ir analitikos srityje, tarptautinėje žmogiškųjų išteklių valdymo kompanijoje. Žodžiu, it’s a match.

Nors šiuo metu jie gyvena Londone, nėra atsiriboję nuo Lietuvos – priešingai aktyviai bendradarbiauja. Kadangi abu užsiemę, laiką atsigriebia keliaudami, o kelionių metu gimė Life Takes Two. Apie tai juos ir patardysime.

Papasakokit, kas yra Life Takes Two?

Austėja: Life Takes Two – tai akimirkų blogas, gimęs kelionės į Niujorką metu. Tuomet man pirmąkart teko keliauti vienai. Vaikštinėdama po dūzgiantį miestą stebėjausi kaip visi skuba ir kiek daug vienišų žmonių. Tačiau, nėkart nevakarieniavau viena. O vienos tokios atsitiktinės vakarienės metu įsišnekėjusi su šalia sėdėjusia solo keliautoja, supratau – nesvarbu ką veiki, ar kur esi, gyvenimo akimirkos gražiausios, kai jomis daliniesi. Tai gali būti šeima, draugai ar net visiškai nepažįstami žmonės – kiekvienas žmogus, net ir labiausiai skubantis niujorkietis, iš tikrųjų ieško artumo ir ryšio su kitu. Net jei tai ir tebūtų trumpas žvilgsnis prasilenkiant stotyje, šypsena nepažįstamajai muziejuje, ar blogo įrašas su pasidalinta nuotykio istorija. Taigi, life takes two – tai akimirkų kolekcija dviems: rašytojui ir skaitytojui.

Ignas: Tiesa, kol kas blogas kiek panašus į nuotykių albumą, nes šiomis akimirkomis dalintis lengviausia. Skaitantiems patinka įsikvėpti ar išgirsti patarimą vienos ar kitos krypties klausimu. Pradėjome šnekinti ir kitus keliaujančius duetus, taip ir patys įsikvepiame įdomių minčių. Ilgainiui norėtųsi plėsti rašymo temas, o šiandien nieko neskubiname, blogas auga organiškai, norisi pirma patiems skirti pakankamai laiko potyriams ir akimirkoms. Gyventi yra svarbiau, nei rodyti.

Kaip pasikeitė jūsų keliavimo įpročiai?

Austėja + Ignas: Jie liko labai panašūs – įsikvepiame, planuojame, keliaujame. Na dabar keliaujant vis tenka atsisakyti vieno kito rūbo. Į jų vietą priemame trikojį. Keliaujant jis padeda įamžinti akimirką, kai prašaliečiai to padaryti negali – mėgstame atokesnes vietas ir gamtą, kur dažniausiai apsilanko tik vėjas.

Kas kelionių metu žavi labiausiai? Pasiruošimas, pats keliavimas, ar prisiminimai grįžus?

Austėja + Ignas: Visas procesas. Su malonumu skiriame daug laiko pasiruošimui – ieškome atokesnių, mažiau turistams žinomų vietų. Kelionių metu stengiamės pagyventi kaip vietiniai – keliaujame į turgų išgragauti vietinių gėrybių, leidžiame sau pasiklysti, nuveikiame ką nors, ko dar gyvenime nesame darę. Keliavimas pats savaime yra nuotykis, o prisiminimai – pats geriausias suvenyras, kokį tik gali parsivežti.

Kokios kelionės labiausiai išmoko?

Austėja + Ignas: Mums labai svarbu, pažinti vietinę kultūrą ir žmones, tad būtent to stengiamės kelionių metu ir pasimokyti. Įsikvėpti platesnio požiūrio į gyvenimą, gal išmokti kokį naują receptą, ar pasidomėti vietovės istorija.

Kiekvienoje kelionėje mokomės pažinti ir vienas kitą, vis dėlto kad ir kaip norėtume, kasdien nepraleidžiame tiek laiko kartu kiek keliaudami. Gera stebėti kaip kitoje aplinkoje atsiskleidžiame.

Atvykstate į naują miestą. Pirmas kartas. Kokius pasimatymus skiriate miestui, kad jį pažintumėt?

Austėja + Ignas: Pirmiausia stengiamės apeiti kiek galima platesnį miesto perimetrą, mėgstame jį apžiūrėti nuo kranto iš vandens (jei esame prie jūros ar vandenyno), užlipame į aukščiausią vietą apžvelgti panoramai. Tada leidžiamės į gatvės šurmulį, įsiliejame į vietinų būrį, leidžiame sau klaidžioti geriant miesto kvapus, garsus ir nuotaikas. Įdomu stebėti ir pažinti vietines tradicijas, todėl jei pavyksta stengiames keliones suderinti su vietinių apeigomis ar tradiciniais renginiais. Galvoje  vis dar skamba ritmai iš Balyje stebėtų apeigų – išskirtinė patirtis. Niekas taip nepadeda gerai pažinti vietos, nei joje gyvenančių žmonių būrys.

Keliauti greitai ir lėtai. Kalbant apie laiką, kiek reikia jo šiandien, kad pajustumėt miesto charakterį?

Austėja: Jei galėčiau sau leisti, keliaučiau visa laiką – lėtai, besimėgaujant natūralia kelionės tėkme ir ateinančiais įspūdžiais. Yra vietų, kur teko gyvenime apsistoti ilgiau, bet net ir metais skaičiuojant kelionės laiką, iki galo nė vienos vietos taip ir neperpratau, o tik lengvai susipažinau. Vis dar yra tiek visko ką nori pamatyti, paragauti, pajusti – ir nežinau ar kada nors tai baigiasi, kad ir kaip lėtai ir ilgai keliautum.

Ignas: Žinoma, keliauti norėtume be laiko limito, bet kadangi šis resursas yra išties ribotas, o mes mėgstame aktyvias keliones – dažnai užtenka kelių dienų pirminiam susipažinimui su miestu, o tada giliname savo santykį su vieta iki tos dienos, kai reikia išvykti. Nepaistant to, kiek visko pavyksta pamatyti, patirti ir paragauti, beveik kiekvienąkart sutariame, kad norėtųsi sugrįžti. Austėja teisi, visų vietos įspūdžių nesugersi, nes tai – neišsenkamas šaltinis, bet bent jau pajusti miesto charakterį pavyksta kas kartą.

Memuarai. Įvardinkit 3 labiausiai įstrigusias kelionės lokacijas:

Austėja + Ignas: Paryžius – tai mūsų dažniausia kelionės vieta, ten susitarėme susitikti ir įvyko mūsų antras tikras pasimatymas. Ignas tuo metu gyveno Londone, aš Lietuvoje, tad šis miestas tapo mūsų pusiaukele. Paryžius, nors gal kiek romantikų ir nutryptas, mums visada kels jaukius prisiminimus – ne viena naktis jame praleista stebint miesto šviesas, ar rytas sekant elegantiškus praeivius, spėliojant jų gyvenimo istorijas.

Austėja: Pamarys – Ignas iš čia kilęs, o man tai buvo pirma pažintis su šiuo unikaliu Lietuvos kraštu. Įdomu, kaip gamta ir žmogus gali darniai sugyventi. Tiek aplinka, tiek maistas ir savita kultūra skatina jaustis tarsi nukeliavus į tolimą kraštą, kai tai taip artima ir sava. Gera atrasti savo gimtąją šalį iš naujo ir įsitikinti, kad geram nuotykiui ir naujiems potyriams nebūtinas ilgas atsumas.

Austėja + Ignas: Ubud – šį miestą aplankėme medaus mėnesio kelionės metu. Tai miestas-džiunglės, kur gatvėse laksto beždžionės, po tiltais karo lijanos ir vietiniai skambiai garbina gamtos dievus apeigomis iki ryto. Čia kiekviena akimirka paliko neišdildomą įspūdį, o ypač vienas pašnekesys su vietiniu vairuotoju. Žinant, kad beveik visi Balio salos gyventojai dirba turizmo sektoriuje, mes pasmalsavome ar jis pats kur nors keliauja. Buvom maloniai nustebinti jo nuostaba ir paaiškinimu, kad jis nelabai supranta keliavimo idėjos – kam vykti ten, kur nėra namų, šeimos ir tradicijų. Supratome, kokią svarbą vietiniams turi šeima ir tradicijos, kai mus valdo smalsumas naujovėms, jų prioritetas – tai, kas nuo seno svarbu ir vertinga.

Patarimas keliaujantiems:

Austėja + Ignas: Išlikite atviri visiems potyriams ir taip patirsite neišdildomą nuotykį, kad ir kas beįvyktų.

Ačiū Austėjai ir Ignui.

Daugiau paskaityti gali jų bloge Life Takes Two

ar socialinėse erdvėse Instagram’e ir Facebook’e.