Į šiuos kavos namus pirmą kartą atėjau, kai man buvo dvylika metų. Už rankos mane vedė mama ir sakė: ‘dukryt, čia, žinok, labai skani kava’. Tuomet dar nesupratau, kodėl ji geria kavą be cukraus ar saldainio, kaip buvau įpratusi matyti tėtį, ir galvojau, jog taip tikriausiai daro visi. Tačiau dabar, kai man dvidešimt vieneri, kava man – gyvenimo dalis. Laikydama ją rankose vasaros vakarais veduosi draugę pasivaikščioti, rudenį bei žiemą pripildytas kavos puodelis sušildo rankas, pavasariais ją gurkšnodama rašau rašto darbus studijoms. Tad kavos aromatas jau devynerius metus mane žadina rytais, o šiandien nusprendžiau pakalbinti vieną garsiausių kavos įmonių Lietuvoje –  Huracán Coffee  komunikacijos vadovą Nerijų Pudžiuvelį ir daugiau sužinoti apie kavą.

Papasakokite, kaip pradėjote būtent kavos verslą.

Vytautas Kratulis išvažiavo į Kolumbiją, būdamas labai jauno amžiaus, tai buvo 1999 metais. Nusipirko porą maišų kavos, atsivežė čia, paskrudino ant keptuvės ir pardavė juos pakankamai greitai. Porą kavos maišų iš jo nusipirko restoranai, kelis įsigijo paprasti žmonės. Visa mūsų pradžia vyko pirmojoje kavinėje, kurią įkurdinome Savanorių g. 22. Palyginus su dabartinėmis patalpomis, ji yra labai panaši, maždaug dvidešimt kvadratų, tačiau tam, kad į ją patektum, turėjai ilgu koridoriumi eiti iki pastato galo. Tame pastate dirbo maždaug 50 žmonių, tad visi pro mus praeidavo ir, užuodę malonų kavos aromatą, vis klausdavo : „ Kas čia tokio? Gal reikia paragauti?“. Būtent taip Vytautas Kratulis supažindino arčiausiai dirbančius žmones su šviežios kavos kultūra. Rinkai pamažu pradėjus augti, Huracán coffee kavinės įkūrėjas Vytautas nusipirko septynis maišus kavos, bet jiems pasibaigus, jis nusprendė nusipirkti dar septynis. Jų paragavęs jis man pasakė : “ Klausyk, jos man nepatinka.“ Tuomet aš pradėjau aiškintis kodėl, nes viskas buvo taip pat kaip ir su pirmaisiais septyniais maišais – toks pat pavadinimas, kavamedis, altitudė. Pasigilinus plačiau supratau, kad antroji partija maišų nuo pirmosios skyrėsi tik derliaus metais. Tad stengiausi padėti išsiaiškinti, kodėl ir kaip priklausomai nuo derliaus metų skiriasi kavos skonis. Taigi, šie aštuoniolika metų nuo 1999-2017m. skirti šiai misijai vykdyti.

Kaip galite apibūdinti patį Huracán coffee?

Hmm.. (nusijuokia). Matau jį kaip labai aiškią organizaciją, orientuotą į rūšinę kavą, ir viskas, kas joje daroma, yra tik dėl to, kad taip yra geriau kavai, nes taip geriau ją paruošime, taip yra geriau, nes taip geriau paskrudinsime, taip yra geriau, nes taip gausime geresnio derliaus kavą. Viskas skirta kavai ir tai savo kavinėse mes stengiamės komunikuoti. Žinai, jei atvirai, žmogus čia atėjęs moka 15-20% daugiau nei kitose kavinėse, todėl mūsų misija yra parodyti, kodėl taip yra. Tarkime, kodėl Tu moki už savo Caffe Latte 2,5 eur, o ne 2,2 eur. Pirmiausia dėl to, kad mūsų pienas yra perkamas iš ūkininkų. Tad jei jau perki kavą su pienu, mes duosime geriausią pieną. Visgi, galiu pastebėti faktą, kad dauguma žmonių mano, jog gera bei standi pieno puta susidaro dėl to, kad pienas yra riebesnis, tačiau taip nėra. Mūsų pateikiamas pienas turi paprasčiausiai daugiau baltymų. Tęsiant temą apie pačią kavą, jos derlius priklauso nuo įvairių faktorių – sausros ar smarkaus lietaus. Kadangi mes perkame nedidelius kavos kiekius, po dviejų trijų mėnesių pupelės baigiasi. Mes negalime sau leisti pirkti vienos kavos rūšies kartą į metus, nes viskas netektų prasmės, taptų nebeįdomu gyventi. Tad pirkdami kas keletą mėnesių, mes sukuriame pastovų judesį. Jei kalbant paprastai, kavos kelias iki patiekimo kavinėse yra labai ilgas. Pirmiausia ją reikia išragauti, paskrudinti, pasižiūrėti, ar ji yra tinkama. Einant prie šio klausimo pabaigos, pasakysiu, jog vienas iš būdų, nors gal labiau smagių būdų kaip atskirti, kad pupelės sunokusios, yra paimti ją tarp pirštų ir smarkiai suspausti. Jei iš jos išlaša du lašai, reiškia – ji neprinokus, jei trys – galima skinti. Šia iš tiesų įdomia pamokėle  su mumis pasidalino kavos ūkininkai iš Cafe Pacas ūkio, Salvadore.

Kokia pirma šalis, iš kurios atvežėte kavą į Lietuvą?

Kolumbija. Excelso pupelės.

Koks kavos ruošimo būdas yra egzotiškiausias Jūsų nuomone?

Steampunk, tikrai. Jis yra ir egzotiškiausias, ir naujausias, ir moderniausias. Šiam paruošimui reikia stiklinės kolbos, į ją supilama kava turi būti be jokio sąlyčio su oru. Pati kava spaudžiama oru – toks modernus frenchpress. Naudojant tokį kavos paruošimo būdą, iš kavos ištraukiamas sodrus skonis. Jei kava turi truputį daugiau rūgštumo, jis jaučiasi labiau. Jei vaisiai ar saldumas – tuomet puikiai jį jusi. Tokį aparatą turime tik mes, Užupyje. Jei norėsi išgerti būtent taip paruoštos kavos, turėsi vykti į Berlyną, Stokholmą arba Prahą. Šie miestai yra artimiausi, vėliau eina Londonas ir kiti, tačiau esmė ta pati – keliauti iki šios kavos turėsi maždaug 800 kilometrų.

Kai kurie specialistai teigia, kad balintą kavą gerti nesveika, ką apie tai manote Jūs?

Mes neturime tokio įsitikinimo, kad jei tu geri kavą su pienu, tai čia – blogai. Tačiau, kad klientas geriau suprastų, kas yra jo puodelyje, kad geriau įvertintų mūsų darbą, kurį atlikome būtent jam, mes norėtume, jog paragautum juodos kavos. Na, bet viskas priklauso nuo žmogaus organizmo. Tačiau daugumai tai yra įpratimo reikalas. Būna žmonių, kurie sako, jog juodos kavos nemėgsta, tai tikriausiai dėl to, jog vieną kartą savo gyvenime jie paragavo labai blogos juodos kavos ir taip susigadino jos įvaizdį. Aš pamenu istoriją, kai pasiūliau vienam žmogui paragauti juodos kavos, jis suabejojo, tačiau išdrįso. Tuomet susitinki kavinėje ir matai kaip jis nuo Caffe Latte pereina prie Cappuccino , o pastaruoju metu jis užsisako tik juodą.

Kodėl šiais laikais daug kavinių steigiamos knygynų erdvėse?

Čia tokia romantika. Pasiimti knygą ir išgerti puodelį kavos – tikra romantika, ar taip?
Bet jei kalbant apie Gedimino 9 esančią mūsų kavinę Vaga knygyne, tai galėčiau įvardinti kaip mūsų tradiciją. Tai kavinei jau 11 metų. Tuo metu tai atrodė protingas sprendimas, ir mums jis vis dar atrodo teisingas konkrečiai tai lokacijai. Joje gauni langus į Gedimino pilį ir žmonėms tai patinka. Todėl renkasi visiškai kitokia auditorija, nei, tarkime, prekybos centre Panorama. Jei pereitumėte per visas mūsų kavines, galima būtų pastebėti, jog būtent knygyno viduje įsirengusioje kavinėje renkasi politikai, senjorai, turistai. Mes iš esmės turime vieną produktą, tačiau per skirtingas lokacijas pasiekiame labai įvairius žmonių ratus. Įkūrus kavinę knygyne klientas gauna kavą ir priedo ramybę.

Nuo kada kava tapo tokia svarbi mūsų gyvenimuose, jog mes su ja „nesiskiriame“?

Pati kavos kultūra egzistuoja nuo neatmenamų laikų (nusijuokia). O Lietuvoje maždaug nuo 1960 metų. Žinoma, ne taip, kaip mes ją matome dabar, tačiau virtuvėje, kai pokalbiai vykdavo rytais su šeima: užsipildavo pasiruoštos kavos, visi gerdavo ir diskutuodavo. Šiais laikais viskas peraugo į kitą lygį : visi visur skuba, tad automatiškai imame kavą išsinešimui. Tačiau Lietuvoje kavos kultūra yra stipri nuo 1970 metų. Baltijos šalys, ypač Lietuva nuo Sovietmečio garsėjo kaip geros kavos šalis bei vieta. Galiu teigti, kad tą vardą mes užsiauginome. Dabar mes stengiamės skatinti žmones ateiti pas mus gerti kavos, o ne imti išsinešimui. Kad nebūtų skubėjimo dėl nesumokėto mašinos stovėjimo. Mūsų misija – jog žmogus geriau susimokėtų už stovėjimą ir patogiai atsisėdęs iš keramikinio puodelio išgertų kavą. Taip pat akivaizdžiai komunikuojame tai, jog geriau stabtelk, skirk penkias minutes ir išgerk savo kavą.

Fotografas : V. Alesius

Juoda ar balta?

Juoda.

Espresso ar americano?

Espresso.

Karšta ar ledinė?

Karšta.

Sėdint ar skubant?

Sėdint. (abu juokiamės)

Saldinta ar ne?

Be jokio jokio cukraus, juk kava iš savęs saldi.