Fotografuodama ji siekia įprasminti akimirką taip, kad į nuotrauką norėtųsi žiūrėti ilgiau nei kelias sekundes.

Dirbdama mados industrijoje užsiaugino storą odą ir išmoko nepaisyti kitų ištarto NE.

Lengvai rasdama įkvėpimo net ir gatvėse, už savo namo durų, ji žaidžia su šviesa ir tokiu būdu stengiasi sušildyti dažnai nuotraukose matomą pilką Angliją – kur šiuo metu yra jos namai.

Čia ji bendradarbiauja su Wilhelmina Models, NEXT models, Elite models agentūromis, tačiau vien Anglija neapsiriboja. RUTA models Lietuvoje; New Madison, Mademoiselle Paryžiuje; NEXT models LA, Two Management, VISION LA Los Andžele; FORD Brazil yra tik kelios agentūros, su kuriomis ji dirba už salos ribų ir šiandien.

Susipažinkite su Gigi Umbrasaite – jauna ir perspektyvia mados fotografe.

Kokio amžiaus buvai, kai susipažinai su vaizdu per foto objektyvą?

Kiek save pamenu, aš visuomet buvau su fotoaparatu rankose. Gal ne tokiu geru kaip dabar, bet nuo mažų dienų.

Mano tėtis ir senelis buvo fotografai. Pamenu, visai vaikas, su seneliu važiuodavome traukiniu po Lietuvos apylinkes fotografuoti. Tuomet ryškindavome nuotraukas ir jis man aiškindavo, kurios iš jų buvo geros ir kur reikėtų kažką daryti kitaip. Bet visuomet sakydavo, kad turiu beprotiškai gerą akį. Tuomet man buvo gal kokie 7 metai.

Kaip pradėjai savo fotografijos karjerą?

Aš mokiausi Media Produkciją Anglijoje. Visuomet būdavau prilipusi prie fotgrafijos dėstytojo, kiekvieną kartą turėjau ne mažiau dviejų šimtų klausimų. Man viskas buvo taip įdomu. Tada ir supratau, kad norėčiau fotografija užsiimti profesionaliau.

Pirmąjį fotoaparatą padovanojo tėtis, baigus studijas universitete. Po studijų įstojau į kitą specialybę, todėl palikau fotografijos idėją ateičiai. Vis dėlto, kai man buvo emociškai sudėtingas metas – fotografija leisdavo tiesiog atsiduoti akimirkai ir viską pamiršti. Pradėjau fotografuoti drauges, vėliau kalbinau praeivius gatvėje ir vakarėliuose. Nors buvo nedrąsu, pasiryžau išsiųsti savo portfolio modelių agentūroms. Neturėjau ko prarasti. Tačiau nusprendžiau, jei niekas neatrašys – tai liks tik mano hobiu. Sulaukiau atsakymų dar tą pačią dieną. Tuo metu tai buvo didelis žingsnis mano svajonės link!

Kodėl pasirinkai mados fotografiją? Ar ji pasirinko tave?

Manau tai tiesiog taip turėjo būti.

Aš visuomet žavėjausi portretais, žmonėmis, jų veidais. Visuomet stengiuosi nufotografuoti portretą, į kurį žmonės žiūrėtų net keletą sekundžių. Iš tiesų man patinka ir pats kūrybinis procesas, kuriam dažnai reikia skirti nemažai laiko.  Kai viskas pavyksta – aplanko labai geras jausmas! Sunku net apibūdinti.

Pakalbėkim apie iššūkius. Kokias pamokas išmokai kelionės pradžioje?

Ši kelionė man yra didžiulė ir nesibaigianti pamoka. Užsiauginau storą odą, išmokau nekreipti dėmesio į kažkieno ištartą NE.

Konkurencija šiame pasaulyje yra labai labai didelė. Negali nei minutei prisėsti, nes atsiras kitas, kuris tave aplenks. Draugai dažnai man primena, kad neturiu gyvenimo, nes visą laiką dirbu, fotografuoju.

O tėtis vis man kartoja, kad vienintelis mano sėkmės paaiškinimas ir yra mano visiškas atsidavimas. Būna ir nusikeikiu, kai modeliai atšaukia fotosesiją likus 10 minučių iki jos, miegą iškeičiu į nuotraukų tvarkymą ir visiškai nebeturiu laisvo laiko. Bet visa tai atsiperka, kai gauni mažiausią pozityvų rezultatą.

Per savaitę net trys mano darbai buvo pirmą kartą paviešinti VOGUE Italia internetiniame puslapyje. Tokios smulkmenos yra vertos viso triūso!

Kad tave atpažintų ir pripažintų šioje industrijoje, tenka nemažai nuveikti. Kokia yra tavo darbo filosofija?

Mano darbo filosofija yra labai paprasta. Jei galvosi tik apie pinigus – toli nenueisi. Čia reikia įdėti beprotiškai daug darbo, meilės. Tik vėliau ateina rezultatai.

Kas turėjo įtakos tavo fotografijos stiliui? Kas tave inspiruoja?

Ypač įkvėpia tikras ryšys ir bendravimas su pačiais fotografais, modeliais ir dizaineriais. Įkvepia ir jų nuotraukos, gyvenimo būdas, tad savo Instagram paskyroje seku nemažai fotografų, modelių bei keletą mados žurnalų.

Dauguma klientų sako, kad mano fotografijos stilius skiriasi nuo nemažai fotografų, gyvenančių Anglijoje. Aš stengiuosi, kad mano darbuose nesimatytų pilkos Anglijos. O viskas pasikeitė man pabuvus Los Andžele. Nereali šviesa ir šiluma mane tiesiog pribloškė. Norėjosi tos šilumos ir grįžus, tad išmokau šiek tiek improvizuoti, žaisti su apšvietimu, rinktis šiltesnius atspalvius.

Pirmieji klientai: juos radai pati ar jie tave susirado?

Pirmieji susirado mane Facebook’e, išgirdę iš pažįstamų. Fotografavau vestuvėms.

Ar dirbant su klientais šiandien lieka vietos  tavo autentiškumui?

Kolkas neteko tiek daug dirbti pagal brief’ą, nors problemų dirbti pagal jį – neturiu. Dažniausiai dalinuosi idėjomis su klientais, o jie manimi pasitiki. Kadangi turiu labai lakią vaizduotę, matau visos fotosesijos viziją jai dar neprasidėjus.

Ką veikiant tave greičiausiai pagautume, kai nefotografuoji?

Tvarkant nuotraukas per naktis.. O kai būnu Kalifornijoje, labai mėgstu ištrūkti iš miesto visai dienai ir pradingti regioniniuose parkuose ar kalnuose.

Ten aš ir išsikraunu, ir pasikraunu. Paskutinį kartą, kai keliavau į Yosemite regioninį parką teko užkopti iki pačio viršaus, nuo kur matėsi visos viršūnės, kriokliai ir slėnis. Išvydus – emocijos liejosi pačios, o kitą dieną atsikėliau pilna įdėjų naujiems darbams.

Kaip atrodo tavo eilinė diena?

Labai paprastai: daug darbo, mažai miego. Sportas būtinas, nes ruošiuosi maratonui. Jau kelis metus iš eilės tai darau, nes kitu atveju jaučiuosi, kad per darbus nelieka laiko niekam kitam.

Tavo patarimai aspiruojantiems mados fotografams:

  • Nepradėk fotografuoti, jei tikiesi, kad tau iš karto mokės už tavo darbą.
  • Pasirink vieną fotografijos atšaką ir investuok laiko į ją.
  • Ieškok savo stiliaus, stenkis būti išskirtinis,  kitoks nei didžioji dauguma, kol žmonės pradės atpažinti tavo darbus.
  • Ir paskutinis, bet pats svarbiausias, kuriuo aš gyvenu: fotografuok daug ir dar daugiau.

Ačiū Gigi!

Gigi instagram’e:  ggphotographyofficial

Jos tinklapis: http://www.gg-photo.com/