Mantas Leminskas – boardroom.lt įkūrėjas, longborder‘is – entuziastas, downhiller‘is – freerider‘is. O dar ir didžėjus nuo neatmenamų smagių laikų. Prieš beveik dvejus metus, 2015-ųjų rudenį Mantui bedirbant vienoje iš elektroninių longboard‘ų parduotuvių tiesiog kilo idėja atidaryti savo. Prisijungė bendraminčių ir štai taip greitai užsikūrė boardroom.lt kaip specializuota longboard‘ų elektroninė parduotuvė.

A post shared by boardroom.lt (@boardroom.lt) on


Kaip per šiuos dvejus metus sekasi, kokios tendencijos jaučiasi?

  • Sekasi neblogai, o kalbant apie tendencijas – kiekvienais metais vis daugėja entuziastų, nes longboard‘as yra gera susisiekimo priemonė, sporto inventorius. Stengiamės boardroom.lt kelti kultūrą,  edukuoti žmones apie tai, kas tai yra, kokių yra lonboard‘ų, kam skirti ir t.t.

Dažnai būna taip, kad tam tikros aktyvios veiklos yra trendinės – banga ateina ir nueina. Kaip tu prognozuotum, kiek truks longboard‘ų banga?

  • Manau, kad ši banga nuslūgti neturėtų, kiekvienais metais vis didėja entuziastų ratas, ateina vis naujos kartos, o riedlentė jau nuo senų laikų yra populiari transporto priemonė. Tai – visame pasaulyje daug metų naudojamas daiktas ir, manau, kad tikrai ta banga nedings, o galbūt dar labiau išpopuliarės, nes dabar riedlenčių sportas yra viena iš olimpinių sporto šakų, ir tikrai į tai yra žiūrima kaip į sportą, o ne tik kaip laisvalaikio praleidimo formą.

Kada atsirado pirmieji long‘ai ir pirmieji entuziastai? Kaip tai vyko?

  • Pirmieji long‘ai Lietuvoje atsirado seniai, o juos gamino Estijoje ir jie vadinosi „Rula“. Tai buvo dar sovietmečiu – 80 – ųjų pradžia. Jos buvo tinkamos labiau slalomo stiliui. O naujieji longboard’ai Lietuvoje atsirado maždaug prieš dešimt metų, tuo pačiu atsirado ir pirmųjų entuziastų krūvelė, kurie važinėdavo gatvėmis, naktimis nuo kalnų.

Aš pats pirmą kartą išbandžiau longboardą prieš 8 metus ir nuo tada susirgau šia longboard’ų liga, taigi tapau longboarder’iu.

O populiarumo sprogimas įvyko prieš maždaug keturis metus, kai viena žinoma elektroninė parduotuvė atvežė longboard’ų už gan prieinamą kainą, gerai ir teisingai išreklamavo, žmonės pamatė, kas tai yra, pradėjo domėtis, važinėtis, atsirado grupės facebook’e. Iš tikrųjų internetas labai padėjo šiam dalykui išplisti, nes žmonės pradėjo domėtis, ieškoti imformacijos, žiūrėti, kaip kiti longboarder’iai tai daro kitur, ką veikia išvis ir ką galima su jais daryti.

Kuo skiriasi riedlentė ir longboard‘as? Ir koks yra taisyklingas lietuviškas longboard‘o atitikmuo?

  • Riedlentė yra esminis pavadinimas. Nes tai – lenta, kuri rieda – su ratukais ir su ašimi. Tai longboard‘as lietuviškai būtų „ilgalentė“, jeigu galima taip pavadinti, tačiau visi įpratę visam pasaulyje vadinti longboardu. O skirtumai tarp riedlenčių, žargonu vadinamų „skeitų“, ir longboard‘ų tokie: „skeitas“ – shortbard‘as – trumpa lenta, siauros ašys, maži ratukai, ji yra lengva, manevringa, todėl su ja galima atlikti įvairius triukus ant lygios žemės ir skeitparkuose. O longboard‘as – esmė pagal pavadinimą – ilga lenta, jos plačios ašys, dideli ratukai tam, kad būtų stabiliau, kad galėtum pasiekti didesnį greitį ir longboard‘ai daugiausiai yra naudojami kaip transporto priemonė, nes su jais patogu riedėti ir nereikia tiek daug spirtis kaip su „skeitu“, kuris labiau tinka triukams daryti. Tai tokie pagrindiniai skirtumai.

A post shared by boardroom.lt (@boardroom.lt) on


Longboard‘ų yra įvairių tipų, nes yra įvairių važiavimo stilių, pvz. Cruise‘ingas, kai tiesiog važinėji iš taško A į tašką B, dancing‘as – ilgos, minkštos lentos, ant kurių šokama, daromi įvairūs šokio judesiai, atliekami ir tie patys triukai. Dar yra freeride‘as – downhill‘as, kur lentos kietos, naudojamos dideliems greičiams, leistis nuo kalnų, čiuožti (slaidai) – su pirštinėmis, organizuojamos  varžybos pasauliniu lygiu neįtikėčiausiose vietose. Važiavimo stilių yra labai daug ir pagal juos yra didelis lentų tipų pasirinkimas.

Kokie būtų tavo esminiai patarimai longboard‘ų entuziastams kiekvieno sezono pradžioje?

  • Visiems patariu pasirūpinti savo ir aplinkinių saugumu. Tai yra pagrindinis dalykas. Prieš išvažiuojant pasivažinėti išsivalyti guolius, kad riedėjimas būtų glotnus, nereiktų stipriai spirtis, tada pasitikrinti, ar visi varžtai vietoje priveržti, žodžiu, apsižiūrėti techninius dalykus ir, svarbiausia, žinoma – dėvėti šalmą bei apsaugas.

O lentai atnaujinimo reikia kiekvienais metais?

A post shared by boardroom.lt (@boardroom.lt) on

  • Viskas priklauso nuo lentos susidėvėjimo. Pagrindiniai dalykai, kurie dėvisi ant lentos – jos detalės, tai yra gripas – sukibimo danga, kuri klijuojama ant lentos viršaus, tai, jei jis nenusitrynęs, galima naudoti. Jų yra įvairių tipų, gali tarnauti net kelis sezonus. Tada yra guoliai, kuriuos reikėtų valyti, jei yra galimybė, jei prasti su jais reikalai – įsigyti naują komplektą, nes nuo to taip pat priklauso važiavimo kokybė.

Praėjus pusmečiui, kol nesezonas, kaip save patį paruošti tam?

  • Aišku, visada yra įvairių būdų kaip save paruošti. Aš asmeniškai prieš kiekvieną važiavimą be išimčių padarau apšilimą, tempimo pratimus, nes tai tiesiog elementaru, kaip ir prieš kiekvieną sportą reikia apšilti.

Ko ir kiek kainuoja būti longboarder‘iu?

  • Longborader‘iu gali tapti bet kas, kam leidžia fizinės galimybės, sveikata, nes tai yra tas pats, kas važiavimas dviračiu. Aišku, turėti veikiantį vestibiuliarinį aparatą, kad galėtum atsistoti ant lentos ir išlaikyti pusiausvyrą. Kainos – individualu – pagal kišenę. Bet šiuo atveju – skūpas moka du kartus, tad kaina, kaip ir visur, atsiremia į kokybę. Rinkoje yra įvairiausių pasiūlymų – nuo 60 eur iki 400 eur ir t.t. (specializuotose parduotuvėse). Jeigu galvoji užsiimti šiuo sportu rimčiau ar nori, kad šis daiktas tau tarnautų ilgus metus ir veiktų taip kaip turi veikti, ir kad jaustum malonumą važiuojant, tai longboard‘o komplektui reikėtų turėti nuo 150 iki 230 eur. Tačiau tai tik lentos komplektas, neskaičiuojant apsaugų. O į tai taip pat reikėtų investuoti. Pagrindinis dalykas yra šalmas – geras sertifikuotas kainuoja apie 50 eur. Apsaugų, saugančių alkūnes, delnus ir kelius yra labai platus spektras, vėlgi priklauso nuo važiavimo stiliaus: jei slaidai – geros kelių, alkūnių su plastiku apsaugos, jei tiesiog cruise’inimui – po drabužiais dedamos plonos paprastos apsaugos. Kainas sunku įvardinti, nes jos labai varijuoja.

Taip pat rekomenduoju pirštinaites, kad delnų nenubrozdintum.

Kas ir kodėl pavojingiausia šiame sporte?

  • Pavojingiausias dalykas yra savo galimybių pervertinimas. Labai daug traumų esu matęs, kurios įvyksta, kai žmogus mano, kad nuvažiuos nuo to kalniuko, nors jam tikrai trūksta įgūdžių ir patirties, tad mokantis pačioj pradžioj pagrindiniai dalykai yra šalmas ant galvos ir išmokti stabdyti, nes pradėti važiuoti yra lengva, o kad reikia mokėti ir stabdyti – pamirštama. Daromos klaidos – šoka nuo lentos ir pradeda bėgti, bet jei važiuoja didesniu greičiu, nei gali pats bėgti, tada vėl atsiranda problemyčių. Taigi – svarbiausia nepervertinti savo galimybių, išmokti pagrindus, pilnas youtube‘as medžiagos, tad prieš įsigyjant longboard‘ą yra geriausia pasižiūrėti, pasimokinti važiuoti uždarose aikštelėse, kur nėra transporto judėjimo, pėsčiųjų, kas trukdytų ir pan.

A post shared by boardroom.lt (@boardroom.lt) on


Geriausios trasos Vilniuje?

  • Populiauriausia trasa Vilniuje – tai Vingio parkas, nes tai geriausia vieta tiek mokintis važiuoti longboard‘u, tiek pažengusiems atlikti triukus ar važiuoti didesniu greičiu. Patariu važiuoti vakarais, kai yra mažiau žmonių, juk reikia būti mandagiam ir su visais draugauti, ten vyksta labai daug įvairių treniruočių, bėgimų. Off the record – daugiau patyrę downhiller‘iai – freerider‘iai važiuoja ir leidžiasi gatvėmis naktį saugiai su apsaugomis, atšvaitais ir t.t. Dar Kalnų parke faina, jei nori mokytis dancing‘ą, tai toje estrados aikštelėje yra puiki danga ir geras lengvas nuožulnumas. Iš Žirmūnų pusės nuo Šilo tilto link Verkių parko palei Nerį yra nuostabus gan platus pėščiųjų/dviratininkų takelis –– ten yra ir lengvų nuokalnių, ir kur pasimokinti važiuoti.

Dėl ko verta rinktis šią pramogą/sportą? Kokius pojūčius, emocijas ir potyrius suteikia važiavimas longboard’u?

  • Dėl to, kad važiavimas longboard‘u sveika kūnui ir sielai, tai yra tikras sportas, geras sportas, kuris priverčia judėti visą tavo kūną, ne tik kojas, kaip kas mano. Važiuojant ne tik tiesiai, kaip dažniausiai visi daro, bet važiuojant karvingo stilium, kaip ir su snieglentėm (zigzagais), tas pats daroma ir su longboard‘ais, tai šiam važiavimo stiliui fainiausios yra pintale tipo lentos. Tai puiki mankšta ir pusiausvyros, balanso laikymui. Sielai irgi gerai – prapučia vėjas, išvalo galvą, priverčia tave susikoncentruoti ir išvalyti galvą nuo pašalinių minčių, bet tai vėl priklauso nuo važiavimo stiliaus. Adrenalinas, išvalo labai gerai galvą, suteikia laisvės pojūtį, kas yra visiems malonus jausmas.

Longboard’ų varžybos, čempionatai Lietuvoje, verti raiderių ir žiūrovų dėmesio.

    • Kiekvienais metais longboard‘ų čempionatus organizuoja „Narauti“ klubas, anksčiau – lonboards.lt organizuodavo. Šiaip vienais metai vieni, kitais kiti, kaip ir nėra vieno organizatoriaus. Profesionalus lygis pamažu auga Lietuvoje, bet tik keletas žmonių važiuoja tokiu stiliumi ir turi tokius gebėjimus, kad galėtų važiuoti tokiais greičiais Ignalinos trasoje, kur galima išvystyti greitį apie 70km/h.

A post shared by boardroom.lt (@boardroom.lt) on

  • Kiekvienais metais atvažiuoja lonboarderių iš Latvijos, Baltarusijos, Estijos. Bendraujam, draugaujam su nemažai užsieniečių ir jie tikrai gerai vertina mūsų Ignalinos trasą. Kolegos sako, kad mes turime tokią trasą, kurios eilinis longboarder’is nepravažiuotų, tam reikia turėti nemažai patirties ir įgūdžių.

Į darbą longboardu?

  • Visą praeitą vasarą, sezono metu, važiavau su longboard‘u, šį sezoną, bus matyti, žiemą – su mašina, bet longboard‘as visad yra mašinos bagažinėj, ir progai pasitaikius, visada prasivažiuoju su malonumu. Taip pat savo dukrytę pasistatau ant lentos nosies ir važiuojam kartu.