Likus metams iki Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo šimtmečio jubiliejaus verta prisiminti, sužinoti įdomių faktų apie Nepriklausimybės Akto įgyvendinimą.

Kitais metais bus 100 metų Lietuvos valstybės Nepriklausomybės Aktui.

Lietuvos Tarybos Vasario 16-osios aktą sudaro vos 122 žodžiai.

1917 m. rugsėjo 18-23 d.  įvyko Lietuvių Konferencija, į kurią suvažiavo 222 dalyviai iš visos Lietuvos. Lietuvių Konferencija nusprendė atkurti etnografinę Lietuvos valstybę ir išrinko 20 narių į Lietuvos Tarybą. Pastarajai ir buvo pavesta atkurti Lietuvos Nepriklausomybę.

Vokietija, kuri organizuotai trukdė Vasario 16-osios aktui, Lietuvos nepriklausomybę vis dėlto pripažino 1918 m. kovo 23 d.

Nepriklausomybės akto pasirašymo vieta – signatarų namai Didžioji g. 30, Štralio namuose.

Tačiau nepriklausomybės akto originalų saugojimo vieta nežinoma.

Buvo sąlyga, su kuria Vokietija sutiko pripažinti Lietuvos Nepriklausomybę. Vokietija leido Lietuvai atsiskirti nuo kitų valstybių, bet ne nuo Vokietijos, sudarydama su ja tvirtą sąjungą.

1918 m. liepą Lietuva buvo paskelbta konstitucine monarchija. Jos karaliumi, suteikiant Mindaugo II vardą, turėjo tapti Viurtembergo hercogas Wilhelmas Karlas von Urachas. Tačiau lapkritį sprendimas buvo atšauktas.

Mažosios Lietuvos tautinė taryba paskelbė Prūsų (Mažosios Lietuvos) prijungimą prie atsikūrusios Lietuvos valstybės.

Po akto Lietuva prarado Vilniaus kraštą, kuris buvo okupuotas Lenkijos.

Jauniausias Nepriklausomybės akto signataras buvo 25 metų teisininkas, diplomatas Kazys Bizauskas.

Vokietis rėmė Lietuvos nepriklausomybės paskelbimą. Manoma, kad jis padėjo dėl simpatijų lietuvaitei. Su juo buvo sutarta, kad jis Lietuvos nepriklausomybės aktą perduos Vokietijos laikraščiams.