2017-aisiais Lietuvos teatrai kviečia į gausybę premjerų ar neseniai debiutavusių spektaklių. Pažvelkime, ką dar šią žiemą savo spektakliuose siūlo pamatyti ir patirti režisieriai bei aktoriai.
POJŪČIŲ SPEKTAKLIS „PIRMAPRADIS“, REŽ. KAROLINA ŽERNYTĖ
Pagrindinis spektaklio įkvėpimo šaltinis – C. G. Jungo idėjos apie sąmonę, pasąmonę ir archetipus. Remiantis Jungu, mitologiški pasąmonės turiniai stipriausiai reiškiasi per sapnus ir neturi jokio sąmoningo paaiškinimo. Pasąmonės veikimas ir jos turiniai, spektaklio kūrėjų nuomone – tinkama medžiaga pojūčių teatro spektakliui. Pojūčių teatro spektakliuose jusliškai išgyvenamos situacijos ir atmosferos atsiranda ir išnyksta be paaiškinimo, kaip sapne. Žiūrovas kaip sapne priima informaciją ir reflektuoja per savo patirtį, savo paties būsenas.
C. G. Jungo biografijos ir archetipų teorijos tema Karolinos Žernytės kūryboje iškilo kaip natūrali pojūčių teatro tyrinėjimų tąsa: senosios lietuvių mitologijos archetipai pradėti tyrinėti pasitelkus fizinį jų išgyvenimą spektaklyje „Akmuo vanduo geluonis“. Vėliau, pradėjus kurti spektaklį „Tense in Sense“, temų laukas išsiplėtė iki prisiminimų ir sapnų. Tapo aišku, kad pojūčių teatro technika žiūrovui-dalyviui leidžia autentiškai ir organiškai pasinerti į sapno atmosferą ir tyrinėti jų struktūrą.
Naujame pojūčių spektaklyje keisis nematančio žiūrovo pozicija. Pojūčių teatro raidoje žiūrovas iš pasyvaus pojūčių priėmėjo virto fiziškai aktyviu dalyviu, vykdančiu instrukcijas. Spektaklyje „Pirmapradis“ bus siekiama sudaryti aplinkybes žiūrovams-dalyviams ne tik reaguoti į provokacijas, bet ir kurti spektaklį. Dalyvis turės galimybę fiziškai išreikšti savo vidines būsenas, naudodamas įvairius objektus, medžiagas ir aktorius kaip priemones.
Pasak režisierės Karolinos Žernytės, „spektaklyje bus naudojamos skirtingos teatro erdvės, fiziškai atitinkančios sąmonės ir pasąmonės sluoksnių teorijas – aukštus. Scenografija ir priemonės taip pat bus tikslingos – tai realios Jungo terapijoje naudojamos medžiagos (pvz., smėlis) arba daiktai iš Jungo prisiminimų. Kūrybinės komandos tikslas yra sukurti erdvę, atmosferą ir sąlygas žiūrovui-dalyviui susidurti su savo asmenine mitologija, skatinti savianalizę. Tam, kad terapinės priemonės, naudojamos spektaklyje, būtų tikslingos ir valdomos, viso proceso metu bus konsultuojamasi su jungiškosios krypties analitinės psichologijos specialistais.“
2017 m. Vasario 4 d. 16:00 val.
2017 m. Vasario 04, 19:00 val.
Lietuvos nacionalinis dramos teatras
“HERAKLIS”, REŽ. GILDAS ALEKSA
“Heraklis” apnuogina ir demaskuoja archetipinį herojaus vaizdą, be kurio neapsiėjo nei senovės Graikija, nei XXI a. Europa. Kolektyvinėje sąmonėje įsitvirtinęs narsus ir maištingas liaudies kovotojas spektaklyje atsiskleidžia kaip beatodairiškas ir negudrus viešųjų ryšių projektas, niekada neužduodantis klausimo “kodėl?”. G. Aleksa herojaus santykį su pasauliu analizuoja pasitelkdamas antikinį mitą, autentiškus viešų asmenų pasisakymus, aštrią bekompromisę raišką – purviną gatvės kalbą, kūno kultą, popkultūros elementus ir kitas šio amžiaus grimasas. Scenoje Heraklio mito pavidalu pasirodo didžiausi globalūs skauduliai – karas, prievarta ir abejingumas, o į šalis nesidairančiame negudriame didvyryje šių dienų aktualijų akivaizdoje kiekvienas žiūrovas gali įžvelgti truputį savęs.
Į jauną ir socialinės apatijos vengiantį žiūrovą orientuotas spektaklis į globalius reiškinius bei tragedijas kviečia pažvelgti per juoko prizmę. “Manau, jog karo tema geriausiai suprantama per juoką. Šiais laikais esame praradę empatiją – Facebook’e per kelias sekundes pražiūrime dešimtis sensacijų, tragedijų bei kitokių įvykių, kurie iš esmės turėtų sukrėsti, bet to jau nebepadaro. Tuo tarpu juokas – natūrali biologinė organizmo reakcija, kurios niekaip neprarasime, priešingai nei empatijos. Juokas neišvengiamas ir atpalaiduoja besijuokiančiojo sąmonę. Tuo momentu ir noriu pagauti žiūrovą bei suteikti jam galimybę tą sąmonę išnaudoti susimąstymui”, – spektaklio sprendimą aiškino režisierius.
2017 m. Sausio 27 d. 19:00 val.
2017 m. Vasario 10 d. 19:00 val.
Keistuolių teatras, Laisvės pr. 60, Vilnius
“PASIRINKIMAS”, REŽ. VIDAS BAREIKIS
Valstybinis jaunimo teatras
„#TEVYNE“ REŽ. GABRIELĖ LABANAUSKAITĖ
Atviros sceninės diskusijos forma šis vaidinimas atspindi Lietuvos rusakalbių gyventojų, LRDT aktorių samprotavimus apie šalį, kurioje jie gyvena, apie jos praeitį ir dabartį, apie jos žmones ir jos kultūrą, jos politiką ir visuomenę. Dramaturginis „verbatim” principas (personažų samprotavimų, išsakytų balsu, dokumentinis atkartojimas) suteikia galimybę šią sudėtingą temą pateikti žiūrovams nuoširdžiai ir atvirai.
Šis vaidinimas tyrinėja dabar dažnai nevienareikšmiškai skambančio žodžio „tėvynė” prasmes. Kokios yra šio reiškinio ištakos ir ribos? Tai klausimai, kuriuos spektaklio kūrėjai sprendžia drauge su žiūrovais. Kultūrų, tautų ir valstybių sankirtos, prisiminimai apie bendrą praeitį čia yra pateikiami atspindėti įvairių tautų žmonių, gyvenančių Lietuvoje, asmenybėse ir likimuose.
2017 m. Vasario 19 d. 18:30 val.
Lietuvos rusų dramos teatras
“KLAMO KARAS”, REŽ. ARTŪRAS AREIMA
Pastaruoju metu situacija švietimo sistemoje vis labiau kritikuojama. Investuotos milžiniškos lėšos, o tyrimai rodo vis prastėjančius rezultatus. Pedagogai susipriešinę tarpusavyje. Tarp mokytojų, moksleivių tėvų ir pačių moksleivių, nebėra jokio pasitikėjimo. Mokytojai nebesugeba mokyti, mokiniai nebesugeba mokytis. Viskas taip susipynę, kad nebėra sutarimo, tik kaltinimai, pozicionavimas, nuolatinė kova, karas. Šia situacija nuolat piktinamasi, tačiau jos konstruktyviai spręsti nemėginama.
Mums patiems reikėtų platesnio požiūrio į mokyklą, į mokymo procesą, nes vis dar esame įpratę galvoti apie mokyklą kaip apie įstaigą su griežtomis taisyklėmis, į mokytoją kaip į autoritetą savaime. Iš tiesų kiekvienas mokytojas yra formalus autoritetas klasėje, bet tai nereiškia, kad jis taps neformaliu autoritetu. Autoritetu turi tapti, tu nesi juo savaime. Tačiau, tam mokytojas pats turi būti brandi asmenybė.
Mokiniai vis dar yra farširuojami labai dideliais kiekiais informacijos, kuri po eilinio žinių įvertinimo, išsitrina iš atminties. Ir neugdomas, kaip deklaruojama, kritinis mąstymas, pasaulėvaizdžio susidarymas.
Spektaklis „Klamo karas“ kuriamas siekiant šias problemas spręsti, apie jas kalbantis teatre. Žiūrovui pateikiama artima, tačiau asmeniškai nuo jo atsieta situacija, Kai Henselio pjesės „Klamo karas“ pagrindu. Tai – aštrus tekstas apie santykius mokykloje, mokytojo-mokinio lygmenyje, per mokytojo vaidmenį giliai nagrinėjant vieną iš sudėtingiausių atvejų.
Mokytojas Klamas yra prieš klasę, kuri jį boikotuoja tylėdama. Jų draugas gavo vienu balu mažesnį įvertinimą, ir būtent dėl to nebegalės patekti į universitetą. Mokytojas atsisakė parašyti jam reikalingą balą, nes mokinys jo nenusipelnė. Jaunuolis nusižudė, o jo klasės draugai mano, kad dėl to kaltas mokytojas. Ar galima kaip nors išspręsti situaciją? Kas yra kaltas – mokytojas, ar mokinys? Ar apskritai kas nors yra kaltas? Galbūt švietimo sistema, švietimo ministerija, vyriausybė, Europos sąjungos komisija…? Spektaklyje į situaciją žvelgiama iš įvairių perspektyvų.
2016 m. Gruodžio 29 d. 19:00 val.
2017 m. Sausio 26 d. 19:00 val.
2017 m. Sausio 27 d. 19:00 val.
2017 m. Vasario 23 d. 19:00 val.
2017 m. Vasario 24 d. 19:00 val.
Menų Spaustuvė
“SEKRETAS”, CHOREO BIRUTĖ LETUKAITĖ
Pasaulis kupinas paslapčių. Patikėtų, kurias saugome, tų, kurias išduodame, tokių, kurių niekuomet net nesužinome, arba paslėptų po stiklo šuke it dalelė mūsų pačių.
Šokio spektaklyje „Sekretas“, tarsi spalvoti kaleidoskopo stikliukai Kauno šokio teatro „Aura“ šokėjai scenoje kurs choreografinius raštus, kūnais šnabždėdami savo paslaptis. Koks malonumas nupūsti nuo „sekreto“ plunksnų sniegą ir aiktelėti iš nuostabos, tiesa?
INGRID LAUSUND „BESTUBURIADA“ REŽ. GIEDRĖ KRIAUČIONYTĖ
Kaip mes tampame tokie ambicingi, kad imame „lipti kitiems per galvas“ ir paaukojame viską vienam tikslui? Kodėl imame kaltinti save, kai esame žeminami? Kaip susirasti draugą, jei niekuo negali pasitikėti? Ką daryti, jei myli tą, prieš kurį turi laimėti? Kas, jei tau 45-eri ir nebeatsimeni, dėl ko tiek dirbai? Kas, jei tau 25-eri ir tu jau pavargai? Ką reiškia imti ir išeiti, viską mesti?
Spektaklio „Bestuburiada“ kūrėjai užduoda aštrius ir jautrius…
2017 m. Vasario 3 d. 19:00 val.
Lietuvos nacionalinis dramos teatras
MOLIÈRE “TARTIUFAS”, REŽ. OSKARAS KORŠUNOVAS
Režisierius Oskaras Koršunovas: „Tartiufas – tai šių dienų „herojus“. Tobulas prisitaikėlis, karjeristas, pragmatikas ir ištvirkėlis. Siekdamas savo tikslų šis personažas nesibaido jokių priemonių. Žinoma, naujajame spektaklyje jis neapsimetinės šventuoliu; jis greičiau yra puikus viešųjų ryšių specialistas, gerai suprantantis, kad nėra geresnio įrankio mulkinti lengvatikius už moralę, kuria jis ciniškai manipuliuoja. Veidmainystė ir melas jam tėra įvaizdžio kūrimas, o praturtėjimas kitų sąskaita – stiprybės ir pranašumo įrodymas. Tartiufai visada išpažįsta aktualiąją „religiją“. Molière’o laikais jie buvo sulindę į Bažnyčią, sovietmečiu – į partiją, o dabar jie ten, kur Mamona: bankuose, politikoje ir t. t. Jie visada ideologiškai korektiški ir blogiausius darbus sugeba įvilkti į gražiausių žodžių rūbą. Pasaulinė finansinė krizė – tartiufizmo pasekmė. Ši komedija šiandien ypač aktuali Lietuvoje, kur tiesiog klesti tartiufizmas.
Naujajame pastatyme neketinu laikytis vien klasicistinių kanonų: čia bus ir tekstinių, ir veiksminių akibrokštų. Pats Molière’as diktuoja įdomias pastatymo sąlygas. Šis autorius aštrus, aktualus. Jokia pjesė pasaulyje iki šiol nėra sukėlusi tokio didelio skandalo kaip „Tartiufas“. Tai pirmas dramos kūrinys, tapęs tarptautiniu įvykiu: supriešinęs vieną iš didžiausių valstybių su įtakingiausia galia, megavalstybe – Popiežiaus rūmais. Lietuvoje tartiufizmą aš matau ne Bažnyčioje, o tarp šiuolaikinių valdininkų, šiuolaikinėje politikoje, šiuolaikiniame versle, kur labai daug kalbama gražiomis frazėmis, bet už viso to slypi korupcija. Kaip lengvai ir ciniškai manipuliuojama žmonėmis, pasitelkus propagandines viešųjų ryšių priemones… Spektaklyje tai bus atpažįstama. Deja, ateinanti karta nėra sąžiningesnė. Ji tiesiog geriau pasiruošusi tai manipuliacijai, kuri ypač puikiai atsiskleidė dabartiniame liberalų skandale. Liberalai tiesiogiai kalbėjo apie tai, kad ateina sudaužyti korupcijos, o mums pasiūlė patį didžiausią korupcijos pyragą, kurį mes dabar raikom.“
2017 m. Vasario 4 d., 18:30 val.
2017 m. Vasario 5 d., 18:30 val.
2017 m. Vasario 12 d., 18:30 val.
2017 m. Vasario 14 d., 18:30 val.
Lietuvos nacionalinis dramos teatras
